Vaclovas Vingras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vaclovas Vingras
Gimė 1944 m. kovo 20 d. (78 metai)
Lietuva Šiauliai
Sutuoktinis (-ė) Gražina Arlauskaitė
Vaikai Saulius, Rimantas, Audronė, Gabrielė
Veikla Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos komunistų partija
Lietuvos centro sąjunga
Liberalų ir centro sąjunga
Alma mater Kauno politechnikos institutas

Vaclovas Vingras (g. 1944 m. kovo 20 d. Šiauliuose) – inžinierius statybininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1963 m. įstojo į Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto (KPI) Statybos fakultetą, 1971 m. baigė KPI Šiaulių vakarinį fakultetą, įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.

1961 m. ir 19661971 m. dirbo Šiaulių statybinėse organizacijose. 19711991 m. Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo instituto Šiaulių filialo vedėjas, 19781991 m. ir Šiaulių miesto inžinierių namų direktorius. 19921993 m. – UAB „Šiaulių birža“ direktorius, 19932000 m. – individualios įmonės „Kontraktas“ savininkas ir direktorius. 20002002 m. Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas. Nuo 2002 m. UAB „Rūdė“ ekonomikos direktorius, Šiaulių universiteto asistentas antraeilininkas. 20072011 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretorius, 2011 – 2013 m. administracijos direktoriaus pavaduotojas, 2013 – 2015 m. mero patarėjas.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19751989 m. LKP narys, 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių iniciatyvinės grupės, 19881990 m. Sąjūdžio seimo narys. 1993 – 2003 m. Lietuvos centro sąjungos narys, 20012003 m. – Šiaulių skyriaus pirmininkas, 2003 – 2014 m. Liberalų ir centro sąjungos narys.

19901995 m. Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos deputatas, 1997–2000 m., 2000 – 2003 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir 2011 m. naujos kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys (2011 m. atsistatydino). [1]

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987– 1990 m. – Lietuvos kultūros fondo Šiaulių skyriaus pirmininkas, 1991–2005 m. – Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos prof. Stasio Šalkauskio premijos skyrimo komisijos pirmininkas, antkapinio paminklo prof. Stasiu Šalkauskiui (skulptoriai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius, architektas Aleksandras Petrikauskas) statybos (2001 m.) iniciatorius. Nuo 1998 m. – Šiaulių UNESCO klubo narys, 1998–2000 m. klubo prezidentas. Nuo 1999 m. – Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto rektorato narys, nuo 2008 m. prorektorius. 2001 – 2012 m. Šiaulių universiteto tarybos narys. 2015 – 2018 m. – Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos Šiaulių grupės vadovas. Nuo 2019 m. – Lietuvių kalbos draugijos narys.

2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, 2022 m. Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai" už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą. 2006 m. Šaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatas.

Žmona Gražina, vaikai Saulius, Rimantas, Audronė, Gabrielė. [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]