Gonçalo Coelho

Gonsalas Koeljas (Gonçalo Coelho, m. 1512 m.) – portugalų jūrininkas, keliautojas.

1500 m. Pedrui Alvarešui Kabralui atradus Braziliją, Portugalija skubėjo kuo greičiau ištyrinėti atrastas žemes. Tam 1501 m. sudaryta trijų karavelių ekspedicija, kuriai, pasak vienų šaltinių, vadovavo Gonsalas Koeljas, pasak kitų Gasparas de Lemošas ar Andrė Gonsalvešas (buvę Kabralo bendražygiai). Tarp įgulos narių buvo ir kartografas Amerigas Vespučis. 1501 m. rugpjūčio 17 d. ekspedicija pasiekė Brazilijos krantus, o pirmąją 1502 m. metų dieną įplaukė į Gvanabaros įlanką ir pavadino ją Rio de Žaneiru („sausio upe“). Gonsalo Koeljo ekspedicija toliau paplaukė pakrante dar maždaug per 2 laipsnius (kažkur iki dabartinės Kananėjos Brazilijoje), o tada apsisuko atgal link Portugalijos. Tačiau pasak Amerigo Vespučio, jie nuplaukę iki 52° pietų platumos (t. y., Patagonijos pakrančių), kur pasiekę atšiaurias jūras ir pakrantes (ar salas). Tik viena iš trijų karavelių 1502 m. rugsėjo 7 grįžo į Lisaboną.

Gonsalas Koeljas vadovavo 6 laivų ekspedicijai, 1503 m. vėl išplaukusiai į Braziliją (Amerigas Vespučis paskirtas vieno iš laivų kapitonu). Po sustojimo Žaliojo kyšulio salose, ekspedicija pasiekė nežinomą salą vidury vandenyno (matyt, Fernando de Noroniją), kur flagmanas įsirėžė į rifus ir nuskendo. Išsigelbėjusi įgula persikėlė į Vespučio laivą ir sėkmingai pasiekė Brazilijos krantus (Visų Šventųjų įlanką dabartinėje Bahijoje). Nesulaukę likusio laivyno, Koeljas su Vespučiu nuplaukė į kitą įlanką, ten pastatė fortą, pririnko brazilmedžio medienos. Palikę 24 vyrus forte, likę ekspedicijos dalyviai išplaukė atgal ir 1504 m. birželio 28 d. pasiekė Lisaboną.

Gonsalo Koeljo sūnus Duartė taip pat buvo jūrininkas, Pernambuko kapitonijos valdytojas.