Glyno gyvenvietės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Glyno gyvenvietės
[[Image:|250px]]

Glyno gyvenvietės
Koordinatės
54°09′22″š. pl. 24°16′56″r. ilg. / 54.1562021°š. pl. 24.2823601°r. ilg. / 54.1562021; 24.2823601Koordinatės: 54°09′22″š. pl. 24°16′56″r. ilg. / 54.1562021°š. pl. 24.2823601°r. ilg. / 54.1562021; 24.2823601
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Merkinės seniūnija
Naudotas akmens amžius
Registro Nr. I – AR1396
III – AR1397 / 3673 /
VI – AR1399 / 3675

Glyno gyvenvietės – akmens amžiaus stovyklaviečių ir gyvenviečių grupė prie dab. Glyno ežero ir Glyno pelkės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Dzūkijos nacionalinis parkas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glyno gyvenvietes 19381940 m. surado Konstantinas Jablonskis. Aptikta 11 stovyklų – titnago apdirbimo vietų ir gyvenviečių. Dauguma jų yra ežero vakariniame gale, ant aukšto kranto. Iš Glyno gyvenviečių daug radinių surinko K. Jablonskis, 1962 m. ir 1966 m. Istorijos instituto ekspedicija (vadovė Rimutė Rimantienė). Iš stovyklų surinkta daugiausia paleolito radinių: svidrinių strėlių antgalių, rėžtukų, gremžtukų, dvigalių skaldytinių. Juose rasta ir vėlyvojo mezolito – episvidrinių, lancetinių, trapecinių strėlių antgalių, retušuotų skelčių, nuoskalų bei vėlyvojo neolito trikampių strėlių antgalių, skelčių, nuoskalų. Gyvenvietėms būdingi neolito dirbiniai: retušuotos skeltys, nuoskalos. Ant medžiais apaugusio Glyno pelkės kranto buvo rasta retų Bromės-Liungbiu kultūrai ir Arensburgo kultūrai būdingų paleolitinių strėlių antgalių. Glyno ežero I, III, IV ir VI gyvenvietėse bei Glyno pelkės gyvenvietėje 1998 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Algirdas Girininkas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimutė RimantienėGlyno gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 757 psl.