Girolamo Sini
Džirolamas Sinis (it. Girolamo Sini, 1529 m. spalio 10 d. San Daniele del Friulis, Friulio kraštas – 1602 m. kovo 22 d. San Daniele del Friulis, Friulio kraštas) – friuliškai, itališkai ir lotyniškai kūręs friulų mokytojas, poetas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė dėstytojų šeimoje. Dž. Sinio šeimoje ir giminėje buvo ne vienas iškilus dvasininkas ir aukštas pareigūnas. Žinoma, kad San Daniele del Friulyje Dž. Sinis mokytojavo jau 1662 m., vėliau šį darbą dirbo Venconėje, čia jis įvardijamas kaip direktorius, mokyklos mokytojas, Venconėje vis minimas nuo 1569 iki 1586 m., galbūt čia dar tarnavo 1592 m. Taigi jis ne mažiau kaip trisdešimt metų šiame mieste praleido kaip mokytojas. Be to, su Vencone jį siejo ir partnerė Džovana, kuri jo gyvenime sutinkama bent jau nuo 1577 m. ir bažnytiniuose dokumentuose griežtai įvardijama kaip sugulovė. Dž. Siniui ji padovanojo keletą vaikų. Vėliau jis pasirūpino savo partnere, ji ištekėjo už Stefano Felberio iš Čividale del Friulio, Dž. Sinis davė jai kraitį ir sumokėjo alimentus už su ja likusią bendrą dukterį.[1]
Dž. Sinis parašė daugybę mažai ištyrinėtų poezijos kūrinių lotynų, Toskanos italų ir friulų kalbomis. Vertingiausi lotyniški kūriniai likę nepublikuoti arba publikuoti tik iš dalies, jie parašyti labai įvairiomis progomis ir skirti draugams: tarp jų galima rasti iškilmingų eilių laidotuvėms, vestuvėms, pašlovinimų mecenatams už nuostabių fontanų Udinėje pastatymą, padėką už maro išvarymą iš gimtinės. Išleistas 37 kūrinių, daugiausia sonetų, rinkinys, kaip galima spręsti iš 6–ojo soneto akrosticho, skirtas Aleksandrai Beli, San Daniele del Friulio gyventojai. Be to, šiame rinkinyje minėtini burleskinis skyrius apie paukščius ir vienas prozos kūrinys, aprašantis „jo melancholijos kilmę, eigą ir pabaigą“. Friulų kalba išlikę tik trys Dž. Sinio kūriniai – sonetai: vienas apie medžioklę, kitame šlovinama friulų kalba (populiari to laikotarpio tema, minima daug garsių friulų pavardžių) ir saikingai komiškas aforistinis sonetas. Galbūt jau baigęs darbą Venconėje Dž. Sinis parašė veikalą „San Danielės žemės kronika“, aprėpiantį šios vietovės istoriją nuo seniausiųjų laikų iki 1515 m.[1]
Džirolamas Sinis mirė 1602 m. kovo 22 d., palaidotas mažoje Šv. Andriejaus bažnyčioje San Daniele del Friulyje. 1606 m. akmentašys Andrėja Podaras iškalė Dž. Sinio sūnėno Džakomo padiktuotą atminimo lentą, ją mini visi Dž. Sinio biografai, ją galima pamatyti ir dabar.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Giorgio Ferigo. „SINI GIROLAMO (1529 - 1602)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-10-25.