Girinis siūlaūsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Girinis siūlaūsis
Girinis siūlaūsis (Meconema thalassinum)
Girinis siūlaūsis (Meconema thalassinum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
( Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
( Orthoptera)
Antšeimis: Žioginiai
( Tettigonioidea)
Šeima: Žiogai
( Tettigoniidae)
Gentis: Meconema
( Meconema)
Rūšis: Girinis siūlaūsis
( Meconema thalassinum)

Girinis siūlaūsis (Meconema thalassinum) – žiogų (Tettigoniidae) šeimos vabzdys. Natūraliai gyvena Europoje, paplito Amerikoje. Lietuvoje retas.

Žiogas žalias, ant nugaros turi neryškią rudą juostą, nedidelis. Suaugėlis siekia vos 20 mm ilgio, įskaitant patelės trumpą, kardo pavidalo kiaušdėtę, tačiau antenos (ūsai) gali siekti iki 40 mm. Sparnai vidutinio ilgio, šiek tiek išsikiša už užpakalinių šlaunų viršūnės. Gali skristi trumpus atstumus. Gyvena medžiuose, krūmuose. Patelės kiaušinius deda po vieną, po medžių žieve. Patinėliai skleidžia garsus užpakalinėmis kojomis greitai mušdami per lapus, dėl to dar vadinami būgnijančiais žiogais.

Šiuos žiogus parazituoja kirmėlės Spinochordodes tellinii. Užsikrėtę žiogai jaučia potraukį vandeniui, nes kirmėlės turi užbaigti vystymosi ciklą vandenyje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]