Džiovanis Činis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Giovanni Cini)
Jump to navigation Jump to search
Džiovanis Činis
it. Cini Giovani
Gimė 1495 m.
Settignano, Toskana, Italija
Mirė 1564 m. (~69 metai)
Krokuva arba Vilnius
Tautybė italas
Tėvas Matteo di Cini
Motina Margharetha di Gabrielli di Giovanni Bighelari
Sutuoktinis (-ė) Magdalena
Vaikai sūnus Severinas, duktė Kotryna
Veikla italų architektas, dirbęs Lietuvoje

Džiovanis Činis (it. Cini Giovani, de Cino, de Cinno; g. 1495 m. Settignano, Italija – m. 1564 m. Krokuvoje arba Vilniuje) – italų architektas ir skulptorius.[1]

D.Činio architektūros ir skulptūros kūriniams yra būdingos brandžiojo Toskanos Renesanso požymiai: orderių, kupolo naudojimas, harmoningos kompozicijos, tipiška renesansinė ornamentika (Lenkijoje ir Lietuvoje šis dailininkas specializavosi skulptūrinių reljefų kūrime).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

15041519 m. gyveno Sienoje. Manoma, kad čia galėjo mokytis ir dirbti Lorenzo da Mariano (Marrinos) aplinkoje[2].

1519 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į Krokuvą ir dirbo Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo dvare.

Nuo 1534 m. nuolat lankėsi ir dirbo Vilniuje, apie 1545 m. čia apsigyveno (šaltiniuose vadinamas karališkuoju architektu ir akmentašiu – murator lapicida regius[3]).

Bendradarbiavo su kitais italų dailininkais – Bartolomeo Berrecciu, Bernardu da Gianotisu, Giovanni Maria Padovanu, broliu Baltramiejumi (Bartolomeo Senensis).

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jogailos antkapinis paminklas Vavelio katedroje. Baldakimo autorius D.Činis (1519–1524 m.)
  • 1519 m. – Jogailos antkapio baldakimas (pagal Bartolomeo Berrecci projektą) Vavelio katedroje;
  • 1524 m. – Žygimantų koplyčios vidaus dekoras;
  • 1532–1534 m. – Plocko katedros rekonstrukcija;
  • 1533–1540 m. – Lenkijos kanclerio Kristupo Šydloveckio antkapis Opatuvo bažnyčioje (kartu su B. de Gianotisu);
  • 1534–1557 m. – Vilniaus katedros rekonstrukcija (pristatytos naujos Vilniaus vyskupų Jono Žygimantaičio, Pauliaus Alšėniškio koplyčios; perstatyta Karališkoji-Montvydų koplyčia; sumūryti nauji navų skliautai; dalis skliautų vidurinės navos centre yra išlikę iki šiol);
  • 1545–1546 m. – Vavelio katedros didysis medinis altorius (dabar Bodzentyno bažnyčia);
  • 1546–1552 m. – karalienės Elžbietos antkapis Vilniaus katedroje (neišlikęs);
  • 1546–1548 m. – Vilniaus Žemutinės pilies statybos;
  • 1553 m. – Šv. Onos ir Barboros bažnyčia Vilniuje (nebaigta, išlikę tik pamatai ir atskiros puošybinės detalės).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos dailininkų žodynas, t. 1, Vilnius, 2005, p. 86-88
  2. Ten pat, p. 87.
  3. Ten pat.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]