Giovani Cini
| Džiovanis Činis it. Cini Giovani | |
|---|---|
| Gimė | 1495 m. Settignano, Toskana, Italija |
| Mirė | 1564 m. (~69 metai) Krokuva arba Vilnius |
| Tautybė | italas |
| Tėvas | Matteo di Cini |
| Motina | Margharetha di Gabrielli di Giovanni Bighelari |
| Sutuoktinis (-ė) | Magdalena |
| Vaikai | sūnus Severinas, duktė Kotryna |
| Veikla | italų architektas, dirbęs Lietuvoje |
Džiovanis Činis (it. Cini Giovani, de Cino, de Cinno; g. 1495 m. Settignano, Italija – m. 1564 m. Krokuvoje arba Vilniuje) – italų architektas ir skulptorius.[1]
D.Činio architektūros ir skulptūros kūriniams yra būdingos brandžiojo Toskanos Renesanso požymiai: orderių, kupolo naudojimas, harmoningos kompozicijos, tipiška renesansinė ornamentika (Lenkijoje ir Lietuvoje šis dailininkas specializavosi skulptūrinių reljefų kūrime).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1504–1519 m. gyveno Sienoje. Manoma, kad čia galėjo mokytis ir dirbti Lorenzo da Mariano (Marrinos) aplinkoje[2].
1519 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į Krokuvą ir dirbo Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo dvare.
Nuo 1534 m. nuolat lankėsi ir dirbo Vilniuje, apie 1545 m. čia apsigyveno (šaltiniuose vadinamas karališkuoju architektu ir akmentašiu – murator lapicida regius[3]).
Bendradarbiavo su kitais italų dailininkais – Bartolomeo Berrecciu, Bernardu da Gianotisu, Giovanni Maria Padovanu, broliu Baltramiejumi (Bartolomeo Senensis).
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
- 1519 m. – Jogailos antkapio baldakimas (pagal Bartolomeo Berrecci projektą) Vavelio katedroje;
- 1524 m. – Žygimantų koplyčios vidaus dekoras;
- 1532–1534 m. – Plocko katedros rekonstrukcija;
- 1533–1540 m. – Lenkijos kanclerio Kristupo Šydloveckio antkapis Opatuvo bažnyčioje (kartu su B. de Gianotisu);
- 1534–1557 m. – Vilniaus katedros rekonstrukcija (pristatytos naujos Vilniaus vyskupų Jono Žygimantaičio, Pauliaus Alšėniškio koplyčios; perstatyta Karališkoji-Montvydų koplyčia; sumūryti nauji navų skliautai; dalis skliautų vidurinės navos centre yra išlikę iki šiol);
- 1545–1546 m. – Vavelio katedros didysis medinis altorius (dabar Bodzentyno bažnyčia);
- 1546–1552 m. – karalienės Elžbietos antkapis Vilniaus katedroje (neišlikęs);
- 1546–1548 m. – Vilniaus Žemutinės pilies statybos;
- 1551 ar 1552 m. – Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčia Vilniuje (nebaigta, išlikę tik pamatai ir atskiros puošybinės detalės).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Italija-Lietuva: Kultūrų sąveikos. Archyvuota kopija 2009-03-11 iš Wayback Machine projekto.