Gintarų pilkapynas

Koordinatės: 55°55′50″š. pl. 21°29′17″r. ilg. / 55.930488°š. pl. 21.487984°r. ilg. / 55.930488; 21.487984
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gintarų pilkapynas

Pilkapyno vietos vaizdas iš pietryčių pusės
Gintarų pilkapynas
Gintarų pilkapynas
Koordinatės
55°55′50″š. pl. 21°29′17″r. ilg. / 55.930488°š. pl. 21.487984°r. ilg. / 55.930488; 21.487984
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kartenos seniūnija
Plotas 1 ha
Naudotas I tūkstantmečio iki Kr. pab.
Žvalgytas 1967 m.
Tirtas 1977 m.
Registro Nr. u. k. 13075

Gintarų pilkapinyno vieta – buvę pilkapiai rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Gintaruose (Kartenos seniūnija), 1,55 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiojo kranto terasoje.

Valstybės saugomo kultūros paminklo – Gintarų kapinyno šiaurinė dalis. Į vakarus yra Gintarų senovės gyvenvietė, 120 m į rytus – Gintarų piliakalnis-dvarvietė.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapynas buvo įrengtas slėnio terasos pakilumoje. Teritorija apsodinta pušynu. Palei rytinį pakraštį praeina kaimo kelias (Pušyno g.). Pilkapių žymių nebesimato (pilkapynas sunaikintas XX a. viduryje – antroje pusėje).

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. išaiškino, 1977 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis.

Ištirtas smarkiai suardytas pilkapis. Jo šiauriniame krašte, akmenų vainiko išorinėje pusėje, aptiktas suardytas degintinis kapas, kuriame nedidelėje, sudužusioje, lipdyto molio urnoje buvę palaidoti degintiniai kaulai, susemti iš laužavietės kartu su suodžiais ir angliukais. Pačiame pilkapyje kapų nerasta, tačiau išmestose žemėse aptikti degintiniai kaulai liudija, kad čia būta ir daugiau kapų.[1]

Pilkapis datuojamas I tūkstantmečio iki Kr. pabaiga.

Radinius saugo Kretingos muziejus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai. - Vilnius, 2002/05. - T. 1 (2). - P. 198–200

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Jablonskis. Gintarų senkapio I-IV sektorių žvalgomieji kasinėjimai (1977 m.). - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 488. - L. 3–8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]