Gilučių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gilučių herbas – vienas iš Gilučių kaimo heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo žaliame skydo lauke 12 auksinių gilių (išdėstymas eilėmis 2:3:2:3:2).

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gilės – derlingumo, klestėjimo, dvasinės energijos ženklas. Antikos laikais prieš pranašaujant ateitį, kad ją geriau nuspėti, orakulas valgydavo giles. Žmonės jas nešiodavo ir kaip amuletą.
  • Skaičius 12 – amžinojo ciklo simbolis, kalendorinius metus sudaro 12 mėnesių, žvaigždėto dangaus skliautas astrologijoje padalintas į 12 Zodiako ženklų. Graikų panteone buvo 12 dievų, Jėzus Kristus turėjo 12 mokinių – apaštalų ir t. t.
  • Žalia spalva – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties išraiška, tai ir augmenijos spalva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gilučiai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo pritarta seniūnijos siūlymui, jog herbe būtų pavaizduotas simbolis, susijęs su skaičiumi dvylika (žinomas pirmasis įsikūrusio kaimo sodybų skaičius) ir ąžuolo, kaip tvirtumo, jėgos ir nepriklausomybės įvaizdžio motyvas. Ąžuolas su gilėmis – brandos išraiška. Todėl herbe nuspręsta pavaizduoti 12 gilių, kaip jaunos, besivystančios seniūnijos įvaizdį.

Gilučių herbas patvirtintas 2006 m. rugpjūčio 1 d. LR prezidento dekretu Nr. 696. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]