Kružiūnų piliakalnis
| Kružiūnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kružiūnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Alytaus rajonas | ||
| Seniūnija | Punios seniūnija | ||
| Aukštis | 5-12 m | ||
| Plotas | 21x19 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1972 | ||
| Registro Nr. | AR68/22619, 1859, 22620/A86KP | ||
Kružiūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22620) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Adamonių kaime, Punios seniūnija. Pasiekiamas iš plento 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė Alytus – Jieznas pasukus į Kružiūnus, juose pervažiavus Punelę, 100 m už alksnyno pasukus į dešinę einančiu lauko keliuku, pavažiavus 700 m iki sodybos, nuo jos paėjus 300 m laukais dešiniau į pietvakarius.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Punelės dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 21 m ilgio, 19 m pločio. Jos šiaurės vakarų dalį nuplovė Punelė. Pietrytinime aikštelės krašte supiltas 2 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio papėdėje iškastas 8 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 5 (pietryčiuose)–12 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais.
Į rytus ir pietryčius yra 0,7 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 3,15 ha. Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 7000 m².
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Punios piliakalnis 6,5 km | Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 9 km | Gerulių piliakalnis 8,5 km |
| |||||||
| Rumbonių piliakalnis 7 km |
|
Pivašiūnų piliakalnis 14 km | |||||||||
| Alytaus piliakalnis 9 km | Bazorų piliakalnis 3,5 km | Daugų piliakalnis 14 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 88 (Nr. 336)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 100
- Mykolas Černiauskas. Alytaus rajono archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Vilnius, 1977. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 27, ap. 1, b. 58, p. 11.
- Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A86KP, Kružiūnų piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1996, 2004. KPC duomenų skyriaus vietų poskyris.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 54-55.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1975, t. 2, p. 88 (Nr. 336).
- Arūnas Strazdas. 1989 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus rajone ataskaita. Vilnius, 1989. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 27, ap. 1, b. 143, p. 61-62.
- Adolfas Tautavičius. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus, Jurbarko, Kapsuko, Kauno, Plungės, Šilutės, Rokiškio, Zarasų, Vilniaus rajonuose ataskaita, 1972 05 22-1972 06 10. Vilnius, 1972. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 7, ap. 1, b. 154, p. 2-3.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC aptarnavimo skyriaus fondų poskyris, f. 1, ap. 1, b. 1, p. 317-324.
- Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Dėl duomenų patikslinimo – 2008-05-27; Nr. KPD-RM-755.