Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis
Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis – tam tikras istorinis disimiliacijos (panašių garsų virtimo skirtingais) pavyzdys, kuris germanų prokalbėje, germanų kalbų pramotėje, pasitaiko kaip dalis Grimo dėsnio išimčių.
Dėsnis veikia įvairius sprogstamuosius indoeuropiečių prokalbėje turėtus priebalsius, kurie patyrė Grimo ir Vernerio dėsnius. Jei šie priebalsiai būdavo tiesiogiai prieš t arba s, jie tapdavo pučiamaisiais:[1][2]
- (/bʰt/, /bt/, /pt/ >) /pt/ > /ɸt/
- (/dʰt/, /dt/, /tt/ >) /ts(t)/ > /ss/
- (/ɡʰt/, /ɡt/, /kt/ >) /kt/ > /xt/
- (/bʰs/, /bs/, /ps/ >) /ps/ > /ɸs/
- (/dʰs/, /ds/, /ts/ >) /ts/ > /ss/
- (/ɡʰs/, /ɡs/, /ks/ >) /ks/ > /xs/