Geležinė lapė

Koordinatės: 55°55′52.29″ š. pl. 23°19′45.52″ r. ilg. / 55.9311917°š. pl. 23.3293111°r. ilg. / 55.9311917; 23.3293111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°55′52.29″ š. pl. 23°19′45.52″ r. ilg. / 55.9311917°š. pl. 23.3293111°r. ilg. / 55.9311917; 23.3293111

Geležinė lapė iš arti
Geležinė lapė iš kito Talšos ežero kranto

Geležinė lapė – lapės skulptūra, stovinti Šiauliuose, prie Talšos ežero, pietvakarinėje kranto dalyje. Ją 2009 m. iš skardos sukūrė Vilius Puronas. Skulptūros ilgis – 25 metrai, aukštis – 6,6 metro, masė ~7 tonos. Lapėje įmontuota plieninė širdis (aukštis – 1,2 m; plotis – 0,9 m), joje įdėta kapsulė, kurioje – vario plokštė su iškaltais palinkėjimais ateities kartoms ir keliais faktais iš dabarties epochos.

Atsiradimo mintis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mintis sukurti tokį monumentą autoriui kilo dėl dviejų aplinkybių. Pirma – proga pažymėti Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį. Antra – sukurti ir įamžinti „legendą“, analogišką, Geležinio Vilko legendai. Taip garsinti Šiaulius pasauliui, kaip Geležinio Vilko legenda garsina Vilnių. Lapė šiuo atveju gudrumo simbolis.

Skulptūra 2012 m.

Atsiradimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot autoriaus, tai Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo progai atminti, Šiaulių miestui skirta Kalėdinė dovana. Didžiulė skulptūra paslapčia, niekam neskelbiant buvo gaminama vienoje miesto įmonių. Ši įmonė finansavo visas „Lapės“ gamybos ir transportavimo išlaidas. Į Talkšos ežero krantinę gigantiškas cinkuotos skardos kūrinys buvo atgabentas 2009 m. gruodžio pabaigoje. Skulptūra buvo transportuojama naktį, kad nebūtų trukdoma eismui.

2020 m. V. Puronas oficialiai perleido „Geležinę lapę“ Šiaulių savivaldybei, kuri įsipareigojo šia skulptūra rūpintis, prižiūrėti aplinką, įrengti informacinę atminimo lentelę.[1]

Vietos parinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta meno dirbiniui parinkta neplanuotai, bet iš reikalo, nes visgi reikėjo pastatyti dovanotą skulptūrą. Merui nusprendus, „Geležinė lapė“ pastatyta prie Talšos ežero.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]