Geinsvilis

Koordinatės: 29°39′7.19″ š. pl. 82°19′29.97″ v. ilg. / 29.6519972°š. pl. 82.3249917°r. ilg. / 29.6519972; 82.3249917 (Geinsvilis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geinsvilis
angl. Gainesville
Miesto gatvė
Geinsvilis
Geinsvilis
29°39′7.19″ š. pl. 82°19′29.97″ v. ilg. / 29.6519972°š. pl. 82.3249917°r. ilg. / 29.6519972; 82.3249917 (Geinsvilis)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Florida Florida
Įkūrimo data 1854 m.
Gyventojų (2010) 126 047
Plotas 161,6 km²
Tankumas (2010) 780 žm./km²
Altitudė 54 m
Tinklalapis www.cityofgainesville.org
Vikiteka Geinsvilis

Geinsvilis (angl. Gainesville) – miestas JAV, Floridos valstijos šiaurėje. Didžiausias Alačua apygardos miestas ir jos administracinis centras. Gyventojų 126 tūkst. (2010 m. duomenys).

Veikia Floridos universitetas, Santa Fė koledžas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš ~12 tūkst. metų Floridoje gyventa paleoindėnų[1], bet jų gyvenviečių rasta mažiau nei 100.[2]

Kolonijiniais laikais į Floridos regioną suplūdus ispanams ir kitiems europiečiams, dauguma vietinių indėnų išmirė nuo europiečių atsineštų ligų ar sukilimų prieš kolonizatorius metu. 1539 m. dab. Geinsvilio vietovėje lankėsi ispanų keliautojas Ernandas de Sotas. Likę timukua genties žmonės buvo priversti priimti Romos katalikų tikėjimą ir prisijungti prie misijų.[3]

Pirmajame XVIII a. dešimtmetyje kolonizatoriai iš Karolinos provincijos, kartu su jamasiais[4] išžudė arba paėmė į vergiją beveik visus vietinius gyventojus (pasak Ispanų Floridos gubernatoriaus, 10 000−12 000 vietinių Floridos gyventojų patapo vergais), likusieji pabėgo į Sent Ogastino apylinkes.[5] Ispanų kolonistai Paynes Prairie vietovėje ėmė kurti rančas, kuriose augino galvijus, o kaip darbo jėgą naudojo į vergovę paimtus timukua genties žmones.[6]

Paminklas konfederatams

Geinsvilis įkurtas 1854 m. kaip Alačua apygardos centras šalia nutiesti pasiūlytos Floridos geležinkelio linijos vietos. Juodaodžiai vergai sudarė gyventojų daugumą Alačua apygardoje. Juodaodžio Džono Brauno (John Brown) 1859 m. suorganizuotas išpuolis privertė baltuosius gerokai sunerimti, tai privedė prie reguliariosios kariuomenės įkūrimo. Greitai Florida pasitraukė iš Sąjungos. Pilietinio karo metu Geinsvilis veikė kaip maisto atsargų bazė. Po karo, 1866 m., Geinsviliui suteiktas miesto statusas.

Dėka obligacijų išdavimo miestas pradėjo plėstis, gerinta infrastruktūra, pastatyta elektrinė, visuomeniniai pastatai. Iki XX a. pr. pagrindinis miesto pajamų šaltinis tebebuvo medvilnės pramonė, bet ją greitai pakeitė įvairių kultūrų auginimas. Užauginti vaisiai ir daržovės buvo gabenami į šiaurines valstijas. Abu pasauliniai karai pastūmėjo miesto ekonomiką į priekį.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] „Florida’s Indians from Ancient Times to the Present“, Nuoroda tikrinta 2011-06-30
  2. [2] „Florida Historical Contexts: The Paleoindian Period“, Nuoroda tikrinta 2011-06-30
  3. Milanich, The Timucua:120, 150
  4. Milanich, Laboring in the Fields of the Lord: Spanish Missions and Southeastern Indians:183-184
  5. Milanich, The Timucua:212
  6. Milanich, The Timucua:113