Pereiti prie turinio

Gegužinės valsčius

Koordinatės: 55°01′š. pl. 24°30′r. ilg. / 55.01°š. pl. 24.50°r. ilg. / 55.01; 24.50
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gegužyno valsčius)

55°01′š. pl. 24°30′r. ilg. / 55.01°š. pl. 24.50°r. ilg. / 55.01; 24.50

Gegužinės valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Gegužinė
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kaišiadorių apskritis (1947–1950)

Gegužinės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorije, į šiaurę nuo Kaišiadorių, kairiajame Neries krante. Centras – Gegužinė.

Gegužinės valsčius minimas dar LDK laikais. Vėliau išnyko, trumpam atkurtas 1919 m.,[1] netrukus vėl panaikintas, tačiau 1947 m. lapkričio 6 d. atkurtas iš dalies Žaslių valsčiaus ir dalies Kaišiadorių valsčiaus. Galutinai Gegužinės valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1949-01-01
(išsamiau)
196 4 apylinkės [2]
Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Gegužinė Gegužinės apylinkė
Jačiūnai Jačiūnų apylinkė
Lėliai Lėlių apylinkė
Lomeniai Lomenių apylinkė
Iš viso: 4 apylinkės
  1. LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31