Gediminas Astrauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gediminas Astrauskas
Gimė: 1932 m. birželio 12 d.
Pušalotas, Panevėžio apskritis
Mirė: 2008 m. lapkričio 10 d. (76 metai)
Vilnius
Veikla: poetas, vertėjas, žurnalistas
Partija: 1962 m. SSKP
Alma mater: 1955 m. Vilniaus universitetas

Gediminas Astrauskas (1932 m. birželio 12 d. Pušalote, Panevėžio apskritis – 2008 m. lapkričio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas satyrikas, vertėjas, žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19501955 m. studijavo rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete.

1955–1957 m. Kauno politechnikos institute ir Vilniaus pedagoginiame institute dėstė rusų kalbą. 1957–1962 m. laikraščio „Sovetskij sport“ Lietuvos korespondentas. 1962–1982 m. dirbo laikraščio „Sportas“, žurnalų „Nemunas“, „Šluota“ redakcijose, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto „Telefilmo“ vyresnysis redaktorius, nuo 1983 m. žurnalo „Šluota“ literatūrinio skyriaus redaktorius. [1][2]

Palaidotas Karveliškių kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo kūrybinę veiklą pradėjo 1943 m., pirmuosius eilėraščius spausdino „Žiburėlyje“, „Panevėžio tiesoje“. Rašė eilėraščius vaikams. Parašė libretus Benjamino Gorbulskio operetei „Akademikas“ (past. 1967 m. su kitomis dviem operetėmis pavadinimu „Trys vakarai“ bei Vytauto Paltanavičiaus operai „Kryžkelėje“ (su Kostu Šilgaliu, past. 1967 m.). Išvertė Vladimiro Majakovskio kūrinių, rusų, latvių, vokiečių, bulgarų, ukrainiečių poezijos. [3][4]

Nuo 1969 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. [5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nemėgstu odžių: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961.
  • Širdis ir šaukštas: satyriniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967.
  • Kibernetija: satyriniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972. – 84 p.
  • Viskas žmogiška: publicistiniai ir satyriniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982. – 110 p.
  • Saulės zuikiai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985. – 47 p.
  • Griausk, perkūne, 1994 m., su Viktoru Budrevičiumi

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 35 psl.
  2. http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(252);Article(6144);
  3. Vytautas Rakauskas. Astrauskas, Gediminas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
  4. Gediminas Astrauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 112 psl.
  5. http://www.rasytojai.lt/writers.php?sritis=rasytojai&id=15&jaunieji=