Gardis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gardis[1] (angl. flavour ar flavor) – tai pojūtis, jaučiamas ragaujant maistą (medžiagas), kuris turi skonį ir kvapą. Tai yra kombinuotas skonio ir kvapo pojūtis.

Gardžio pojūtis yra kompleksinis. Į jį įeina maisto konsistencijos jutimas, šalčio receptorių dirginimas (pvz., mentolas), skausmo receptorių dirginimas (raudonieji pipirai, iš paprikos gaunamas kapsaicinas).

Gardžio sąvoka artima skonio ir kvapo sąvokoms, todėl gardis dažnai asocijuojasi su maisto savybe sukelti gardžio pojūtį. Ši maisto savybė vadinasi gardumas.

Kaip fiziologinė, maisto pramonės ir kulinarijos sąvoka gardis yra neutrali. Ji nereiškia būtent „gardaus“ gardžio. Gardis gali būti tiek geras, patrauklus, tiek ir blogas, atstumiantis. Taip pat yra ir su skoniu. Skonis gali būti tiek geras, tiek blogas, nors kai sakoma „skanus“, tai reiškia būtent gerą skonį.

Skonis – pagrindinis gardžio komponentas. Tačiau skonių kiekis yra gana ribotas. Dabar žinomi 5 pagrindiniai skoniai: (saldus, rūgštus, sūrus, kartus ir umaminis), keletas kandidatų į pagrindinius, ir viskas. Visi kiti skoniai yra pagrindinių skonių kombinacijos.

Kvapas (aromatas) – antrasis svarbus gardžio komponentas. Daug žmonių yra patyrę, kad sergant sunkia sloga, kai prarandama ar labai nusilpsta uoslė, maistas tampa beskonis. Taip nutinka todėl, kad iš maisto gardžio iškrinta kvapo įnašas. Ypatumas yra tas, kad kvapų skaičius yra labai didelis, o jų kombinacijų – dar didesnis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LST 1937:2004 Žuvų ir jūrų vėžiagyvių juslinio įvertinimo laboratorijose vadovas

Vikiteka