Futa Džalonas (istorinė valstybė)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Fuuta Jallon Futa Džalono karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Timbo | |||
| Valdymo forma | Teokratija | |||
| almaami | ||||
| 1725- | Alfa Ibrahim | |||
| -1896 | Buubakar dit Bocar Biro | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1725 m., 1725 | |||
| - Žlugimas | 1896 m. | |||
Futa Džalonas (fulbių kalba: Fuuta Jallon) – istorinė Afrikos valstybė, 1725-1896 m. egzistavusi dab. Gvinėjos ir Senegalo teritorijoje, to paties pavadinimo Futa Džalono aukštumose.
Ją sukūrė fubių tauta, ir tai buvo viena fulbių džihado valstybių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fulbiai šiose vietose gyveno nuo XIII a. XVI a. jų tradicinę kultūrą stipriai paveikė islamas, dėl ko susiformavo dabartinės fulbių vertybės ir kultūra.
Nuo XVII a. teritorijoje vyko nesutarimai tarp islamizuotų ir tradicinį gyvenimo būdą išpažįstančių fulbių. Tai pamažėle peraugo į fulbių džihadą musulmonų tarpe. 1725 m. musulmonai galutinai paėmė valdžią, sukurdami pirmąją teokratinę fulbių valstybę Sahelyje, tapusią pavyzdžiu kitoms fulbių džihado valstybėms, tokioms kaip Futa Toro ir Sokoto kalifatas. Pirmuoju dvasiniu lyderiu almaami tapo Alfa Ibrahimas.
Po pirmojo almaami mirties prasidėjo kova tarp dviejų klanų, Alfaja ir Sorija. Nesutarimai buvo dalinai panaikinti įvedus dvivaldystę, kuomet vienu metu valdydavo du almaami, besidalinantys valdžia.
Valstybė egzistavo iki XIX a. pabaigos, kol jos 1896 m. nenukariavo prancūzai, plečiantys savo kolonijas Vakarų Afrikoje.
Valdymas, ekonomika, kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futa Džalonas buvo stipri daugiatautė fulbių musulmonų dominuojama valstybė su sostine Timbo (netoli Mamu). JI turėjo stiprią ir grėsmingą armiją. Valstybė buvo padalinta į gana autonomiškus administracinius vienetus dive, kurių stipriausias buvo Labe.
Svarbiausias valstybės turto šaltinis buvo prekyba su vakarų šalimis, kuria fulbiai tiekė pakrantės kolonijoms vergus, grūdus, galvijus.
Klestinčios ekonimokos dėka valstybėje suklestėjo islamiška kultūra ir menas. Vienas svarbiausių kultūrinių centrų buvo šventasis Fukumbos miestas.
| Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | 
|
|---|---|
| Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai | |