Fudano universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fudano universitetas
TipasValstybinis
PrezidentasDziao Jangas
Studentų31 900

Fudano universitetas (kin. 复旦大学, pinjinas Fùdàn Dàxué, angl. Fudan University) – nacionalinis valstybinis mokslinių tyrimų universitetas Šanchajuje, Kinijoje. Yra tokių tarptautinių akademinių susivienijimų, kaip Universitas 21,[1] Vašingtono universiteto Makdonelo tarptautinės mokslininkų akademijos,[2] Ramiojo vandenyno universitetų asociacijos,[3] BRICS universitetų lygos,[4] Rytų Azijos tyrimų universitetų asociacijos[5] ir Verslo ir visuomenės tarybos[6] narys.

Fudanas sudarytas iš penkių kolegijų – Žide (志德), Tengfei (腾飞), Kečing (克克卿), Renžong (任重), ir Side (希德). Universiteto pastatai išsibarstę po keturis studentų miestelius Šanchajuje – Handan (邯郸), Fenglin (枫林), Žangdziang (张江) ir Dziangvan (江湾) ir visi turi tą pačią centrinę administraciją. Fudanui priklauso 17 ligoninių.

2022 m. publikuotame QS universitetų reitinge Fudano universitetas užima 3-ą vietą Kinijoje, 7-ą vietą Azijoje ir 31 vietą pasaulyje.[7][8] Žymūs Fudano absolventai – istorikas ir rašytojas Čenas Jinke, švietėjas Čenas Vangdao, geologas ir mineralogas Žu Keženas, karininkas ir rašytojas Janas Fu, švietėjas, mokslininkas ir politinis veikėjas Ju Jourenas ir Kinijos ideologas Vangas Huningas.[9][10]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sianghui auditorijos pastatas.

Fudano universiteto pavadinimas keitėsi kelis kartu nuo įkūrimo. Universitetą, kaip Fudano valstybinę mokyklą Fuh Tan 1905 m. įkūrė kinų jėzuitas Ma Siangbo. Du kinų simboliai fu (復, reiškia „vėl, dar kartą“) ir dan (旦, reiškia „rytas“, „šviesa“). Universiteto šūkis „Scientia et studium, quaestio et cogitatio“ kilęs iš veikalo „Apmąstymai ir pašnekesiai“.

1911 m., Sinhai revoliucijos metu, koledžas buvo užimtas kaip Guangfu armijos štabas ir buvo uždarytas beveik vieneriems metams.[11] Po Japonijos invazijos į Kiniją 1937 m. universitetas kartu su Gomindano vyriausybe persikėlė į Čongčingo miestą, karo laikų Kinijos sostinę. Taip pat universitetas buvo kuriam laikui uždarytas kultūrinės revoliucijos metu.

Įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką 1949 m. universitetui suteiktas dabartinis pavadinimas. Fudanas buvo pirmasis universitetas, kurį 1952 m. reorganizavo naujoji vyriausybė pagal sovietinio švietimo modelį. Pradinės katedros buvo pakeistos, pridėjus menų ir mokslų skyrius iš kitų Kinijos universitetų. 1952 m. kai kurios Auroros universiteto dalys buvo prijungtos prie Fudano.

2019 m. gruodį Fudano universitetas pakeitė savo konstituciją, pašalindamas frazę „akademinė nepriklausomybė ir minties laisvė“ (學術獨立和思想自由) ir vietoje jos įtraukė „pasižadėjimą sekti Komunistų partijos vadovybe“ (筸黋校堅持中嚭尸). Toks žingsnis išprovokavo šio universiteto studentų protestus.[12][13] Naujoje redakcijoje taip pat teigiama, kad Fudano universitetas turėjo „savo dėstytojus ir darbuotojus aprūpinti Si Dzinpingo idėjomis“, o tai sukėlė susirūpinimą dėl mažėjančios akademinės laisvės Fudano universitete.[14]

Universitetas turi planų atidaryti padalinį Europoje. Vengrijos Orbano vyriausybė susitarė atidaryti pirmąjį Fudano universiteto miestelį už Kinijos ribų Budapešte 2024 m.[15] Tokia plėtra kainuotų 540 mlrd. forintų, iš kurių 450 mlrd. Vengrijos valstybė sumokėtų iš Kinijos paskolos, o statybas daugiausia atliktų Kinijos įmonės.[16] Švietimo specialistai ir Vengrijos opozicijos politikai pasmerkė investicijas, baimindamiesi, kad toks projektas kelia grėsmę ekonomikai, aukštajam mokslui ir nacionaliniam saugumui.[17]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Fudan University | Universitas 21“. universitas21.com. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  2. „Fudan University“. McDonnell International Scholars Academy (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  3. „Fudan University“. APRU (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  4. „BRICS Network University“. nu-brics.ru. Suarchyvuotas originalas 2020-06-28. Nuoroda tikrinta 2020-06-28.
  5. „AEARU: The Association of East Asian Research Universities“ (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  6. „The Schools: Council on Business & Society“. council-b-s (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  7. „Asia University Rankings 2022“. Top Universities (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-21.
  8. „QS World University Rankings 2022“. Top Universities (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-21.
  9. „上海地方志:江南第一学府——复旦大学“. Suarchyvuotas originalas 2023-01-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-19.
  10. „吴邦国在庆祝复旦大学建校百年大会上的讲话“.
  11. „Chinese Revolution | Summary, Key Figures, & Facts | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
  12. „Students protest at Shanghai's Fudan University“. Asia Times. 2019-12-19. Nuoroda tikrinta 2019-12-19.
  13. 復旦大學章程刪除思想自由 學生唱校歌抗議要求學術獨立[影]. Central News Agency (Chinese (Taiwan)). 2019-12-18. Nuoroda tikrinta 2019-12-18.
  14. „Chinese Universities Are Enshrining Communist Party Control In Their Charters“. NPR.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-06-30.
  15. „2024-ben megnyílhat a sanghaji Fudan Egyetem budapesti campusa“ (vengrų). Index.hu. 2020-09-17. Nuoroda tikrinta 2021-06-15.
  16. Balogh Krisztina (2021-04-06). „Egyre közelebb a kínai sztáregyetem Budapesthez“ (vengrų). Index.hu. Nuoroda tikrinta 2021-06-15.
  17. Bozzay Balázs (2021-04-12). „Kínai titkosügynökökről kérdezett Ungár a parlamentben, az államtitkár szerint büszkék lehetünk, hogy a Fudan minket választott“ (vengrų). Telex.hu. Nuoroda tikrinta 2021-06-15.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]