Fromborko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus arkikatedra bazilika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Fromborko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus arkikatedra bazilika
Frauenburger Dom 2010.jpg
Vyskupija Varmijos
Gyvenvietė Fromborkas
Adresas Katedralna 6
Statybinė medžiaga plyta
Pastatyta 1388 m.
Stilius Gotika
Commons-logo.svg

Vikiteka

Pomnik Historii logo.svg

Fromborko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus arkikatedra bazilika (lenk. Bazylika archikatedralna Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny i św. Andrzeja we Fromborku) – gotikinė bažnyčia Fromborke, Lenkijoje. Tai trinavis, halinis pastatas be bokštų, su uždara presbiterija, pastatytas 13291388 m. buvusios senosios medinės katedros vietoje. 1994 m. rugsėjo 8 d. bažnyčia buvo įrašyta į Lenkijos istorijos paminklų sąrašą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji medinė bažnyčia ant kalvos Fromborke buvo pastatyta 1288 m. Jau tada ji turėjo Ecclesia Warmiensis titulą, t. y. buvo svarbiausia vyskupijos bažnyčia. Mūrinėje bažnyčioje kanauninku dirbo Mikalojus Kopernikas (1512–1516, 1522–1543), būtent Fromborke parašęs savo veikalą Apie dangaus sferų sukimąsi.[2] Netrukus po knygos išleidimo, 1543 m., mirė ir buvo šioje katedroje palaidotas, tačiau jo kapas buvo rastas tik 2005 m., ką 2008 m. patvirtino mokslininkai, atlikę genetinius tyrimus, lygindami palaikų plauko ir kaulų DNR su dviejų Koperniko plaukų DNR, kurie šiuo metu yra saugomi Upsalos universitete.[3]

Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karų metu bei po jų, nuo 1626 iki 1635 miestą okupavo Gustavas II Adolfas, apiplėšęs bažnyčią ir išvežęs daug kultūrinių artefaktų, tarp jų ir Koperniko rankraščius, į Švediją. Miestas bei katedra nukentėjo ir II pasaulinio karo metu. Pasibaigus karui, bažnyčia buvo kruopščiai atstatyta.

Koplyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šv Jurgio koplyčia, pastatyta XVI a. pradžioje, buvo vadinama lenkiška. Joje nuo 1639 iki XIX a. buvo aukojamos Šv. Mišios lenkakalbiams miesto gyventojams.
  • Išganytojo koplyčia, katedros pietiniame fasade, buvo pastatyta 1735 m. Jos vidų tapė Matthias Johann Meyer.

Vidus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Altoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikalojaus Koperniko antkapis katedroje
  • pagrindinis altorius – pastatytas 17471752, vyskupo Adamo Grabovskio užsakymu. Elementai iš juodo ir rožinio marmūro pagaminti pagal Francesco Placidi projektą
  • vėlyvosios gotikos Fromborko poliptikas
  • išraižyti ir dažyti senojo pagrindinio altoriaus elementai, pagaminti Torūnėje
  • daug naujųjų laikų altorių

Epitafijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • tapyta kanauninko Bartalamiejaus Boreschovo epitafija – Boreschovo Madona. Tai seniausias epitafijinis paveikslas Varmijoje (1426 m.)
  • Varmijos vyskupų laidojimo memorialiniai akmenys
  • kanauninko Mikalojaus Koperniko, ėjusio Varmijos kapitulos kanclerio pareigas, atminimo lenta

Vargonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senus vargonus išvežė Švedai karo su ATR laikotarpiu. Varmijos kapitula užsakė naujus vargonus 1683 m., kurie, pagaminti jau po metų, ir dekoruoti dar po vienerių, tarnauja iki šiol.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zarządzenie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 8 września 1994 r. w sprawie uznania za pomnik historii (lenkų k.) (prieiga 2014-10-31)
  2. J. R. Ravetz Plate. Nicolaus Copernicus 1473–1543 in Proceedings of the Royal Society of London London, 1602 m., 7 psl. (anglų k.) (prieiga 2014-10-31)
  3. Kate Connoly. Copernicus skeleton identified, The Guardian, 2008-11-22 (anglų k.) (prieiga 2014-10-31)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]