Friulis-Venecija Džulija
| Friulis-Venecija Džulija it. Friuli-Venezia Giulia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Italija
| ||||||
| Zona | Šiaurės rytų Italija | ||||||
| Administracinis centras | Triestas | ||||||
| Provincijos | Goricija, Pordenonė, Triestas, Udinė | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 219 | ||||||
| Įkūrimo data | 1963 | ||||||
| Gyventojų | 1 194 095[1] | ||||||
| Plotas | 7 845 km² | ||||||
| Tankumas | 152 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Friulis-Venecija DžulijaVikiteka | ||||||
Friulis–Venecija Džulija (it. Friuli-Venezia Giulia) – autonominis specialaus statuso regionas šiaurės rytų Italijoje. Ribojasi su Slovėnija rytuose, Austrija šiaurėje, Venetu pietvakariuose ir Adrijos jūra pietuose. Regione gyvena beveik 1,2 mln. gyventojų, sostinė ž Triestas.
Regione specialų statusą šalia italų kalbos turi friulų kalba.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adrijos jūros kranto linija vingiuota; daug lagūnų (Marano, Grado), įlankų, nerijų, priekrantėje – salų (didžiausia – Gradas). Friulio-Venecijos Džulijos šiaurę užima Rytų Alpių kalnai, toliau į pietus – priekalniai ir žemumos. Yra karstinių reljefo formų ir apie 6000 urvų (didžiausio – Kol dele Erbės – požeminio komplekso ilgis 16,5 km, gylis 935 m). Aktyvi seisminė sritis (būna žemės drebėjimų).[2]
Klimatas subtropinis, kalnuose – vertikalus zoniškumas. Per metus kalnuose iškrinta iki 3000 mm kritulių.[2]
Friulio-Venecijos Džulijos pietuose tankus upių tinklas; didžiausios upės – Taljamentas, Izoncas. Kalnuose yra ežerų.[2]
Provincijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Provincija | Gyv. skaičius (2011 12 31) |
Plotas (km²) |
Gyv. tankumas (gyv./km²) |
|---|---|---|---|
| Goricijos provincija | 142 244 | 466 | 305 |
| Pordenonės provincija | 315 755 | 2 178 | 144 |
| Triesto provincija | 236 334 | 212 | 1.115 |
| Udinės provincija | 541 394 | 4 905 | 110 |
| Friulis-Venecija Džulija | 1 235 727 | 7 845 | 157 |
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Nr. | Savivaldybė | Gyv. skaičius (2011 m.)[3] |
Provincija |
|---|---|---|---|
| 1 | Triestas | 205 356 | Triesto provincija |
| 2 | Udinė | 99 844 | Udinės provincija |
| 3 | Pordenonė | 51 729 | Pordenonės provincija |
| 4 | Goricija | 35 803 | Goricijos provincija |
| 5 | Monfalkonė | 27 754 | Goricijos provincija |
| 6 | Sačilė | 20 332 | Pordenonės provincija |
| 7 | Kordenonsas | 18 416 | Pordenonės provincija |
| 8 | Kodroipas | 16 004 | Udinės provincija |
| 9 | Acano Decimas | 15 757 | Pordenonės provincija |
| 10 | Porcija | 15 426 | Pordenonės provincija |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Administrative Division: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Friulis-Venecija Džulija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Cfr. il sito ufficiale dell’ISTAT Archyvuota kopija 2010-01-20 iš Wayback Machine projekto.
| Italijos sritys | 
|
|---|---|
|
Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas |