Falcon 9

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Falcon 9

Šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Gamintojas: Jungtinės Amerikos Valstijos SpaceX
Raketos funkcija: Vidutinių krovinių nešėja į orbitą
Paleidimo kaina: Naujos (2016 m.): $62 mln.[1]
Daugkartinio naudojimo (2020 m.): $50 mln.
Aukštis: 70 m
Plotis: 3,66 m
Svoris: 549 054 kg
Krovinių svoris:[2] Žemesnioji Žemės orbita: 22 800 kg
Būklė: Aktyvi
Viso skrydžių: 91
Sėkmingų skrydžių: 89
Pirmasis skrydis: v1.0 2010 m. birželio 4 d. (Dragon COTS Demo 1)
Paskutinis skrydis: FT Block 5 2020 m. rugpjūčio 18 d.

(Starlink V1 L10 & SkySat 19 to 21)

Sekantis planuojamas skrydis: FT Block 5 2020 m. rugpjūčio 28 d.

(SAOCOM 1B)

Falcon 9 – daugkartinio naudojimo, dviejų pakopų vidutinių krovinių raketa, gaminama įmonės „SpaceX“. Iš viso raketa turėjo kelias versijas – pirmoji v1.0, v1.1, v1.2, o nuo 2018 m. naudojama naujausia versija „Falcon 9“ Block 5.

Naujausia raketos versija gali į Žemės orbitą iškelti iki 22 800 kg (sunaudojama) ir iki 15 600 kg (daugkartinio naudojimo), kai pirmoji pakopa turi pakankamai atliekamo kuro galėtų saugiai nusileisti ir būti panaudojama daug kartų.[3]

Taip pat nuo 2016 m. „SpaceX“ eksperimentuoja su krovinio apsauginių gaubtų sugražinimu ir daugkartiniu panaudojimu.

2008 m. kompanija „SpaceX“ laimėjo NASA kontraktą dėl krovinių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotįSpaceX Dragon“ kosminiu aparatu. Pirmoji šio kontrakto misija įvykdyta 2012 m. spalį.

Pirmoji v1.0 raketos versija atliko 5 skrydžius nuo 2010 iki 2013 m., v1.1 versija atliko 14 skrydžių tarp 2013 m. ir 2016 m. sausio, v1.2 FT - 36 skryžius tarp 2016 m. ir 2018 m.

Naujausia raketos versija Block 5 naudojama nuo 2018 m. ir atliko 35 skrydžius.

Kompanijos galingiausios „Falcon Heavy“ raketos pirmai pakopai panaudotos trys atskiros „Falcon 9“ pirmos pakopos raketos. „SpaceX“ siekia, kad „Falcon 9“ taptų astronautų nešėja į Tarptautinę kosminę stotį ir būtų tam sertifikuota. 2016 m. kompanijos vadovas Elon Musk pristatė naujausią planuojamą „Falcon 9“ versiją Block 5 su galingesniais varikliais ir kitais patobulinimais.[4]

Žymesni skrydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1 skrydis, Dragon Spacecraft Qualification Unit, pirmasis Falcon 9 skrydis ir Dragon bandymas
  • 3 skrydis, Dragon C2+, pirmasis pristatytas krovinys į TKS
  • 6 skrydis, CASSIOPE, pirmoji Falcon 9 v1.1 raketa, pirmasis skrydis iš Vandenbergo karinės oro bazės, pirmasis bandymas grąžinti į Žemę Falcon 9 raketą
  • 7 skrydis, SES-8, pirmasis krovinio paleidimas orbitoje, pirmasis komercinis krovinys (komunikacijos palydovai)
  • 9 skrydis, CRS-3, pridėtos leidimosi kojos, pirmasis bandymas nusileisti ant platformos jūroje
  • 15 skrydis, DSCOVR, pirmoji misija, viršijusi antrąjį kosminį greitį ir pasiekusi Lagranžo tašką tarp Saulės ir Žemės
  • 19 skrydis, CRS-7, raketos susprogimas netrukus po pakilimo dėl struktūrinių pažeidimų
  • 20 skrydis, Orbcomm OG-2, 2015 m. gruodžio 22 d., pirmasis sėkmingas raketos nusileidimas
  • 23 skrydis, CRS-8, pirmasis sėkmingas nusileidimas ant platformos jūroje
  • Amos-6, visiškas raketos ir krovinio praradimas raketos paleidimo bandymų metu
  • 30 skrydis, CRS-10, pirmasis raketos paleidimas iš Kenedžio kosminių skrydžių centro paleidimo aikštelės LC-39A
  • 32 skrydis, SES-10, pirmasis raketos daugkartinis panaudojimas (B1021, skridusi CRS-8 misijos metu),[5]
  • 41 skrydis, Boeing X-37B OTV-5, pirmasis kosminio erdvėlaivio pakėlimas į orbitą
  • 54 skrydis, Bangabandhu-1, pirmasis skrydis su Falcon 9 Full Thrust Block 5 versijos raketa
  • 58 skrydis, Telstar 19V, sunkiausias komunikacijos palydovų krovinio paleidimas Žemės orbitoje[6]
  • 69 skrydis, Crew Dragon Demo-1, pirmasis Crew Dragon misijos įvykdymas
  • 85 skrydis, Crew Dragon Demo-2, pirmasis pilotuojamas Crew Dragon misijos įvykdymas

Versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Versija Falcon 9 v1.0 (nebenaudojama) Falcon 9 v1.1 (nebenaudojama) Falcon 9 v1.2 Full Thrust (nebenaudojama) Falcon 9 Full Thrust Block 5 (aktyvi)
1 pakopa 9 × Merlin 1C 9 × Merlin 1D 9 × Merlin 1D+[7] 9 × Merlin 1D++
2 pakopa 1 × Merlin 1C Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum+
Maks. aukštis (m) 53 68,4 70 70
Diametras (m) 3,66[8] 3,66[9] 3,66 3,66
Galia (kN) 3 807 5 885 6 804 7 600[10]
Pakilimo masė (tonos) 318 506 549 549
Svoris į žemą Žemės orbitą (kg) 8 500–9 000 13 150 ≥ 22 800 (sunaudojama)
≥ 15 600 (daugkartinio naudojimo)
≥ 22 800 (sunaudojama)
≥ 15 600 (daugkartinio naudojimo)
Svoris į geosinchroninę orbitą (kg) 3 400 4 850 ≥ 8 300 (sunaudojama)
≥ 5 300 (daugkartinio naudojimo)
≥ 8 300 (sunaudojama)
≥ 5 800 (daugkartinio naudojimo)
Sėkmingų skrydžių santykis 5 / 5 (viena salyginė nesekmė) 14 / 15 36 / 36[11] 35 / 35

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. CAPABILITIES & SERVICES
  2. Falcon Heavy
  3. SpaceX prepares for SES-9 mission and Dragon’s return
  4. I am Elon Musk, ask me anything about becoming a spacefaring civ!"
  5. Grush, Loren (March 30, 2017). „SpaceX makes aerospace history with successful launch and landing of a used rocket“. The Verge. Suarchyvuotas originalas March 30, 2017. Nuoroda tikrinta May 2, 2017. 
  6. „SpaceX Falcon 9 sets new record with Telstar 19V launch from SLC-40 – NASASpaceFlight.com“. nasaspaceflight.com. July 21, 2018. Suarchyvuotas originalas July 22, 2018. Nuoroda tikrinta February 2, 2019. 
  7. Foust, Jeff (31 August 2015). „SpaceX To Debut Upgraded Falcon 9 on Return to Flight Mission“. SpaceNews. Nuoroda tikrinta 18 September 2015. 
  8. „Falcon 9 v1.0 Launch Vehicle“. SpaceFlight101. Nuoroda tikrinta 24 June 2017. 
  9. „Falcon 9 v1.1 & F9R Launch Vehicle Overview“. SpaceFlight101. Nuoroda tikrinta 24 June 2017. 
  10. Šablonas:Cite tweet
  11. „Inside the $200mn AMOS-6 satellite destroyed during SpaceX rocket explosion (VIDEO, PHOTOS)“. RT News. September 1, 2016.