Falcon 9

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Falcon 9

Šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Gamintojas: Jungtinės Amerikos Valstijos SpaceX
Raketos funkcija: Vidutinių krovinių nešėja į orbitą
Paleidimo kaina: Naujos (2016 m.): $62 mln.[1]
Daugkartinio naudojimo (2019 m.): $50 mln.
Aukštis: 70 m
Plotis: 3,66 m
Svoris: 549 054 kg
Krovinių svoris:[2] Žemesnioji Žemės orbita: 22 800 kg
Būklė: Aktyvi
Viso misijų: 86
Sėkmingų misijų: 84
Pirmasis skrydis: v1.0 2010 m. birželio 4 d.
Paskutinis skrydis: FT Block 5 2020 m. birželio 4 d.

Falcon 9 – daugkartinio naudojimo, dviejų pakopų vidutinių krovinių raketa, gaminama įmonės „SpaceX“. Iš viso raketa turėjo kelias versijas – pirmoji v1.0, v1.1, v1.2, o nuo 2018 m. naudojama naujausia versija „Falcon 9“ Block 5.

Naujausia raketos versija gali į Žemės orbitą iškelti iki 22 800 kg (sunaudojama) ir iki 15 600 kg (daugkartinio naudojimo), kai pirmoji pakopa turi pakankamai atliekamo kuro galėtų saugiai nusileisti ir būti panaudojama daug kartų.[3]

Taip pat nuo 2016 m. „SpaceX“ eksperimentuoja su krovinio apsauginių gaubtų sugražinimu ir daugkartiniu panaudojimu.

2008 m. kompanija „SpaceX“ laimėjo NASA kontraktą dėl krovinių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotįSpaceX Dragon“ kosminiu aparatu. Pirmoji šio kontrakto misija įvykdyta 2012 m. spalį.

Pirmoji v1.0 raketos versija atliko 5 skrydžius nuo 2010 iki 2013 m., v1.1 versija atliko 15 skrydžių tarp 2013 m. ir 2016 m. sausio.

Naujausia raketos versija Block 5 naudojama nuo 2018 m.

Kompanijos galingiausios „Falcon Heavy“ raketos pirmai pakopai panaudotos trys atskiros „Falcon 9“ pirmos pakopos raketos. „SpaceX“ siekia, kad „Falcon 9“ taptų astronautų nešėja į Tarptautinę kosminę stotį ir būtų tam sertifikuota. 2016 m. kompanijos vadovas Elon Musk pristatė naujausią planuojamą „Falcon 9“ versiją Block 5 su galingesniais varikliais ir kitais patobulinimais.[4]

Žymesni skrydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1 skrydis, Dragon Spacecraft Qualification Unit, pirmasis Falcon 9 skrydis ir Dragon bandymas
  • 3 skrydis, Dragon C2+, pirmasis pristatytas krovinys į TKS
  • 6 skrydis, CASSIOPE, pirmoji Falcon 9 v1.1 raketa, pirmasis skrydis iš Vandenbergo karinės oro bazės, pirmasis bandymas grąžinti į Žemę Falcon 9 raketą
  • 7 skrydis, SES-8, pirmasis krovinio paleidimas orbitoje, pirmasis komercinis krovinys (komunikacijos palydovai)
  • 9 skrydis, CRS-3, pridėtos leidimosi kojos, pirmasis bandymas nusileisti ant platformos jūroje
  • 15 skrydis, DSCOVR, pirmoji misija, viršijusi antrąjį kosminį greitį ir pasiekusi Lagranžo tašką tarp Saulės ir Žemės
  • 19 skrydis, CRS-7, raketos susprogimas netrukus po pakilimo dėl struktūrinių pažeidimų
  • 20 skrydis, Orbcomm OG-2, 2015 m. gruodžio 22 d., pirmasis sėkmingas raketos nusileidimas
  • 23 skrydis, CRS-8, pirmasis sėkmingas nusileidimas ant platformos jūroje
  • Amos-6, visiškas raketos ir krovinio praradimas raketos paleidimo bandymų metu
  • 30 skrydis, CRS-10, pirmasis raketos paleidimas iš Kenedžio kosminių skrydžių centro paleidimo aikštelės LC-39A
  • 32 skrydis, SES-10, pirmasis raketos daugkartinis panaudojimas (B1021, skridusi CRS-8 misijos metu),[5]
  • 41 skrydis, Boeing X-37B OTV-5, pirmasis kosminio erdvėlaivio pakėlimas į orbitą
  • 54 skrydis, Bangabandhu-1, pirmasis skrydis su Falcon 9 Full Thrust Block 5 versijos raketa
  • 58 skrydis, Telstar 19V, sunkiausias komunikacijos palydovų krovinio paleidimas Žemės orbitoje[6]
  • 69 skrydis, Crew Dragon Demo-1, pirmasis Crew Dragon misijos įvykdymas
  • 85 skrydis, Crew Dragon Demo-2, pirmasis pilotuojamas Crew Dragon misijos įvykdymas

Versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Versija Falcon 9 v1.0 (nebenaudojama) Falcon 9 v1.1 (nebenaudojama) Falcon 9 v1.2 Full Thrust (nebenaudojama) Falcon 9 Full Thrust Block 5 (aktyvi)
1 pakopa 9 × Merlin 1C 9 × Merlin 1D 9 × Merlin 1D+[7] 9 × Merlin 1D++
2 pakopa 1 × Merlin 1C Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum+
Maks. aukštis (m) 53 68,4 70 70
Diametras (m) 3,66[8] 3,66[9] 3,66 3,66
Galia (kN) 3 807 5 885 6 804 7 600[10]
Pakilimo masė (tonos) 318 506 549 549
Svoris į žemą Žemės orbitą (kg) 8 500–9 000 13 150 ≥ 22 800 (sunaudojama)
≥ 15 600 (daugkartinio naudojimo)
≥ 22 800 (sunaudojama)
≥ 15 600 (daugkartinio naudojimo)
Svoris į geosinchroninę orbitą (kg) 3 400 4 850 ≥ 8 300 (sunaudojama)
≥ 5 500 (daugkartinio naudojimo)
≥ 8 300 (sunaudojama)
≥ 5 500 (daugkartinio naudojimo)
Sėkmingų misijų santykis 5 / 5 (viena salyginė nesekmė) 14 / 15 36 / 37[11] 30 / 30

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]