Europinis muflonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ovis orientalis musimon
Europinis muflonas (Ovis orientalis musimon)
Europinis muflonas (Ovis orientalis musimon)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Dykaraginiai
(Wikispecies-logo.svg Bovidae)
Pošeimis: Ožkos
(Wikispecies-logo.svg Caprinae)
Gentis: Kalniniai avinai
(Wikispecies-logo.svg Ovis)
Rūšis: Muflonas
(Wikispecies-logo.svg Ovis orientalis)
Porūšis: Europinis muflonas
(Wikispecies-logo.svg Ovis orientalis musimon)
Binomas
Ovis orientalis musimon
Pallas, 1811
Paplitimas
Europinio muflono paplitimas

Europinis muflonas (lot. Ovis orientalis musimon) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių būrio dykaraginis gyvūnas. Kai kurie sistematikai jį laiko savarankiška rūšimi (Ovis musimon).

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Korsikos ir Sardinijos salose.

Į Lietuvą europinių muflonų atvežta 1977 m. iš Askanija Novos rezervato (Chersono sritis, Rusija). 1977 m. iš tuometinės Čekoslovakijos.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinas

Sveria 47 (35-58) kg, panašus į avį, tik aukštesnis, laibesnis, ilgesnėmis kojomis, didesniais riestais ragais. Vasarą gelsvai ar rusvai rudas, o žiemą rusvai pilkas ar rusvai juosvas. Žiemą patinų nugaros šonai būna su dviem baltomis balno formos dėmėmis. Snukio viršus, pažandės, vidinė ausų pusė, apatinė kojų dalis, papilvė ir veidrodėlis bei plaukai apie akis- balti. Gyvūnui senstant, baltos kailio dėmės plečiasi.

Ragai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ragus turi visi patinai ir tik apie 5 proc. patelių. Pastarųjų ragai mažesni. Ragai auga visą gyvenimą, bet senstant- lėčiau, gali daugiau nudilti nei priaugti. Lapkričio-gruodžio mėnesiais ragai neauga, o ties jų pamatu susiformuoja gili metinė rievė. Sausio mėnesį ragai vėl pradeda augti.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena mišriuose miškuose. Lietuvoje laikomi miške voljeruose. Veiklūs ištisus metus.

Veisimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poruojasi spalio-lapkričio mėnesiais. Nėštumas- 5,5 mėnesio. Jauniklius (1, rečiau 2) atsiveda kovo-balandžio ar gegužės mėnesiais. Jaunikliai subręsta 2-3 metais.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta augaliniu maistu: žolėmis, medžių, krūmų lapais, ūgliais, žieve, puskrūmiais, samanomis bei žemės ūkio augalais.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena 16-20 metų, nors teigiama, kad gamtoje išgyvena daug trumpiau – iki 12 metų.

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilkai, lūšys, lapės, valkataujantys šunys.

Veiklos žymės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nukandžiotos medžių ir krūmų šakelės;
  • Nugraužti stiebai;
  • Guoliai;
  • Pėdos sniege, purioje žemėje;
  • Išmatų krūvelės.

Vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje laisvėje negyvena, mūsų krašto gamtinei aplinkai nebūdinga ir nepritampanti rūšis.

Gausa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atvežus į Lietuvą pirmoji grupė (24 individai) buvo paleista Strošiūnų (Kaišiadorių rajonas), antroji Kalniškės (Alytaus rajonas) miškuose. 1980 m. Lietuvoje gyveno 82 europiniai muflonai, 1985 m. – 145.[1]. 1997 m. - 70 muflonų. Laikomi aptvaruose.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nesaugomas.

Medžioklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje nemedžiojamas. Ragai – medžioklės trofėjus.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Muflonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
  • Algirdas Navasaitis. Miško žvėrys. 2007 m.

Vikiteka