Pereiti prie turinio

Europinė pipirlapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Asarum europaeum
Europinė pipirlapė (Asarum europaeum)
Europinė pipirlapė (Asarum europaeum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Magnolijažiedžiai
( Magnoliidae)
Šeima: Kartuoliniai
( Aristolochiaceae)
Gentis: Pipirlapė
( Asarum)
Rūšis: Europinė pipirlapė
( Asarum europaeum)

Europinės pipirlapės paplitimas

Europinė pipirlapė (Asarum europaeum) – kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos, pipirlapių (Asarum) genties augalas.

Daugiametis, 4-10 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šakotas, nariuotas, šliaužiantis po lapais, samanomis. Jo šakelių galai riečiasi į viršų ir ant jų išauga po kelis lapus, kurie šiek tiek pakeitę spalvą išsilaiko iki kito pavasario. Lapai ilgakočiai, lygiakraščiai, odiški, tamsiai žalia, blizgančia viršutine ir šviesesne, kartais violetinio atspalvio, ryškiai gyslota apatine puse. Lapai abipus plaukuoti. Žiedai šakelių galuose, triskiaučio varpelio pavidalo, tamsiai raudonai rusvos spalvos. Išorinė apyžiedzio pusė plaukuota. Žiedkotis nulinkęs, prigludęs prie žemės, jį galima rasti tik praskleidus lapus. Vaisius – netaisyklinga, atsidaranti; pusiau apvali dėžutė, viršūnėje su apyžiedzio liekanomis. Sėklos iš šonų suplotos, pilkai rudos, su gilia išilgine vagele. Jų mėsingą ataugėlę graužia skruzdėlės, kartu jos platina sėklas. Augalas kvepia pipirais, ypač stiprus kvapas patrynus lapus.

Europinės pipirlapės žiedas
Lapai

Žydi nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios. Auga visoje Lietuvoje, gana dažna.[1] Aptinkama pavėsinguose lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, krūmais ir medžiais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose.

Augalas nuodingas, turi toksinių medžiagų, paralyžiuojančių centrinę nervų sistemą. Šakniastiebiai ir lapai vartojami veterinarijoje, medicinoje.

  • Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 28 psl.
  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 61