Eugen Bleuler
| Oigenas Bloileris | |
|---|---|
| |
| Bloileris ~1900 m. | |
| Gimimo vardas | Paul Eugen Bleuler |
| Gimė | 1857 m. balandžio 30 d. Colikonas, Šveicarija |
| Mirė | 1939 m. liepos 15 d. (82 metai) Colikonas, Šveicarija |
| Tautybė | Šveicarijos vokietis |
| Veikla | psichiatras |
| Sritis | šizofrenija, autozmas |
| Organizacijos | Burghelclis Ciuricho universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | mokslų daktaras |
| Alma mater | Berno universitetas |
Paulis Oigenas Bloileris (Paul Eugen Bleuler, 1857 m. balandžio 30 d. – 1939 m. liepos 15 d.) – Šveicarijos psichiatras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Studijavo Berno universitete mediciną. 1898–1927 m. Ciuricho universiteto profesorius ir Burghelclio gydyklos Ciuriche direktorius.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bloileris savo veikloje naudojo Z. Froido psichoanalizės metodus. Tyrė jausmų ambivalentiškumą, mąstymo autizmą, šizofreniją.
Oigenas Bloileris pirmasis 1908 m. į psichiatriją įvedė šizofernijos sąvoką (dar vadintą dementia praecox), aprašydamas patologišką žmogaus būseną, pasireiškiančią realybės jausmo praradimu, apgaulingais pojūčiais, valios, emocijos sutrikimais.[1]
Bloileris tyrė psichines šizofrenijos ir kitų psichinių ligų priežastis, laikė jas mąstymo pasekmėmis, o ne smegenų ligomis. Rėmė tuo metu radikalią Froido teoriją. Bloilerio asistentu Burghelclyje buvo Karlas Gustavas Jungas. Bloileris jį supažindino su Froido teorija, jiedu buvo Vienos psichoanalitikų draugijos nariais.[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi veikalai:
- Afektacija, sugestija, paranoja (Affetivität, Suggestibilität, Paranóia, 1906 m.),
- Dementia praecox, arba Šizofrenikų grupė (Dementia Praecox oder Gruppe der Schizophrenien, 1911 m.),
- Psichiatrijos vadovėlis (Lehrbuch der Psychiatre, 1916 m.),
- Autistinė nedisciplinuota mintis medicinoje ir jos įveikimas (Das autistich-undisziplinierte Denken in der Medizin und seine Überwindung, 1919 m.),
- Psichoidai kaip organinės raidos principas (Die Psichoide als Princip der organischen Entwicklung, 1925 m.),
- Mechanizmas – Vitalizmas – Mnemizmas (Mechanismus – Vitalismus – Mnemismus, 1931 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Eugen Bleuler. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Eugen Bleuler, Encyclopædia Britannica.