Eufauzijos
| Euphausiacea | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šiaurinis krilis (Meganyctiphanes norvegica) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Binomas | ||||||||||
| Euphausiacea Dana, 1852 |
Eufazijos (Euphausia) – smulkūs, planktoniniai aukštesnieji vėžiagyviai, aptinkami visuose vandenynuose. Ši vėžiagyvių grupė yra vadinama kriliu.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eufazijų būriui priklauso dvi šeimos. Euphausiidae šeimai priklauso 85 rūšys, Bentheuphausiidae šeimoje yra tik viena rūšis.
Sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūną sudaro 21 segmentas. Dažniausiai 1–2 cm dydžio vėžiagyviai, tačiau yra kelios rūšys (pvz., Thysanopoda spinicauda), kurių ilgis siekia 6–15 cm. Karapaksas suaugęs su krūtine. Skirtingai, nei krevečių, žiaunos nepridengtos. Turi dvi antenas. Krūtinės kojos dvišakos. Sudėtinės (facetinės) akys yra ant stiebelių. Turi fotoftorus (švytėjimo organai). Gerai išvystyta kraujotakos sistema.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena 2–6 metus. Užima svarbią vietą mitybos grandinėje. Dauguma eufazijų minta fitoplanktonu, yra filtratorių ir taip pat kelios giluminės rūšys minta zooplanktonu. Filtratoriai, giluminiai – plėšrūs. Eufazijos – baltymų šaltinis banginiams, ruoniams, paukščiams ir žuvims. Eufazijų vystymasis sudėtingas, nes yra kelios lervinės stadijos. Nauplijaus, pseudometanauplijaus ir metanauplijaus stadijose maitinasi trynio turiniu. Kalytopsio stadijoje jau susiformuoja karapaksas ir lerva pradeda maitintis. Furcilijos fazėje susiformuoja segmentai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rusty Dornin Antarktikos krilio populiacijos mažėjimas. CNN (anglų k.)
- Volker Siegel (2011) Euphasidae Dana, 1852 Pasaulio Euphausiacea duomenų bazė. Jūros rūšių registras angl.
- Andreas Maas; Dieter Waloszek (2001) "Eufazijų lervų vystymąsis ir filogenetinė analizė (PDF). Hidrobiologija. Psl.17, 30, 36, 147
- Kazlauskas, Ričardas. Bestuburių zoologija. Mokslas, 1988 ISBN-10: 5420001438, 206 psl.