Eržvilko koplyčia
55°15′30″š. pl. 22°42′44″r. ilg. / 55.258256°š. pl. 22.712301°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Jurbarko rajonas |
| Gyvenvietė | Eržvilkas |
| Adresas | Šaltuonos g. |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1847 m. |
Eržvilko kapinių koplyčia – katalikų kapinių koplyčia Eržvilke, Jurbarko rajone, prie kelio 4501 Stragutė–Eržvilkas–Bebirvai . Kapinės veikiančios, užima 1,4 ha teritoriją. Kapų apsuptyje, prie pagrindinio tako stovinti medinė koplyčia pagal paskirtį nenaudojama, joje išlikę bažnytinio interjero fragmentų (altorius).
Anksčiau koplyčia stovėjo prie dabartinės Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčios, šventoriuje, kur veikė kaip laikinoji bažnyčia iki 1855 m. Pastačius naują (dabartinę) bažnyčią, buvo perkelta į Eržvilko kapines.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eržvilko trečioji bažnyčia sudegė 1847 m., klebonaujant kunigui Ulinskui. Jai sudegus, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Kunigo Andrijausko statoma bažnyčia galutinai užbaigta 1855 m. Nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios.[1]
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu laikinoji koplyčia iš šventoriaus perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis Albrechtas koplyčios perstatymui nukalė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių padarė liaudies meistras Drugelis (dėl mažo ūgio ir judraus būdo juo vadintas dievdirbys Jonas Balsaitis), gyvenantis Garšvilų kaime.
Paskutinį kartą koplyčią suremontuoti bandyta parapijos kunigo Petro Meilaus (1981-1990 m.) rūpesčiu. Norėjo sudėti grindis, deja, nespėjo, buvo patiesti tik atraminės sijos.. Tos veiklos daugiau rimtai niekas nesiėmė. Kad stogas nebėgtų - buvo šiek tiek patvarkoma ir užlopoma.
1990 m. gegužės 9 d. į kapinių koplyčią iki perlaidojimo buvo pervežti šešių partizanų palaikai, surasti Balandinės miškelyje užverstame šulinyje.[2] Kapinėse pastatytas atminimo akmuo.[3]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Statinys stačiakampio plano, su trisiene apside, apkaltas horizontaliomis lentomis, uždengtas dvišlaičiu stogu su šiferio danga (ant senųjų malksnų). Ant priekinio kraigo įtaisytas geležinis kryžius. Durų, langų angos stačiakampės. Viduje nėra grindų dangos (išardyta). Išlikęs didelis altorius be paveikslo, manoma, tebėra nuo to laiko, kai buvo bažnyčia.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Tradicinis altorius (be paveikslo) -
Priekis. Įėjimo durys šoninėje sienoje -
Koplyčia antkapių apsuptyje -
Kapinės -
Geležinis kryžius ant stogo
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Eržvilko bažnyčios istorija Archyvuota kopija 2016-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nijolė Berulienė, Kristina Masiulytė. Eržvilkas atgimimo laikotarpiu (1988-1993). 2010, Eržvilkas. Partizanų palaikų, rastų šulinyje, perlaidojimas, 1990 m. gegužis Archyvuota kopija 2021-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Lietuvos partizanų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.