Eržvilko koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°15′30″š. pl. 22°42′44″r. ilg. / 55.258256°š. pl. 22.712301°r. ilg. / 55.258256; 22.712301

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Eržvilko koplyčia
Eržvilko koplyčia.JPG
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Eržvilkas
Adresas Šaltuonos g.
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1847 m.

Eržvilko koplyčia – katalikų kapinių koplyčia Eržvilke, Jurbarko rajone, prie kelio  4501  StragutėEržvilkasBebirvai . Kapinės veikiančios, užima 1,4 ha teritoriją. Kapų apsuptyje, prie pagrindinio tako stovinti medinė koplyčia pagal paskirtį nenaudojama, joje išlikę bažnytinio interjero fragmentų (altorius).

Anksčiau koplyčia stovėjo prie dabartinės Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčios, šventoriuje, kur veikė kaip laikinoji bažnyčia iki 1855 m. Pastačius naują (dabartinę) bažnyčią, buvo perkelta į Eržvilko kapines.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eržvilko trečioji bažnyčia sudegė 1847 m., klebonaujant kunigui Ulinskui. Jai sudegus, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Kunigo Andrijausko statoma bažnyčia galutinai užbaigta 1855 m. Nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios.[1]

Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu laikinoji koplyčia iš šventoriaus perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis Albrechtas koplyčios perstatymui nukalė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių padarė liaudies meistras Drugelis (dėl mažo ūgio ir judraus būdo juo vadintas dievdirbys Jonas Balsaitis), gyvenantis Garšvilų kaime.

Paskutinį kartą koplyčią suremontuoti bandyta parapijos kunigo Petro Meilaus (1981-1990 m.) rūpesčiu. Norėjo sudėti grindis, deja, nespėjo, buvo patiesti tik atraminės sijos.. Tos veiklos daugiau rimtai niekas nesiėmė. Kad stogas nebėgtų - buvo šiek tiek patvarkoma ir užlopoma.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys stačiakampio plano, su trisiene apside, apkaltas horizontaliomis lentomis, uždengtas dvišlaičiu stogu su šiferio danga (ant senųjų malksnų). Ant kraigo įtaisytas geležinis kryžius. Durų, langų angos stačiakampės. Viduje nėra grindų dangos. Išlikęs altorius (be paveikslo), manoma, tebėra nuo to laiko, kai buvo bažnyčia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]