Ersla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ersla
Ersla, ženklas.JPG
Įvažiavimas į Erslą

Ersla
Koordinatės 56°12′25″š. pl. 21°38′53″r. ilg. / 56.207°š. pl. 21.648°r. ilg. / 56.207; 21.648 (Ersla)Koordinatės: 56°12′25″š. pl. 21°38′53″r. ilg. / 56.207°š. pl. 21.648°r. ilg. / 56.207; 21.648 (Ersla)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Šačių seniūnija
Gyventojų (2011) 92
Commons-logo.svg Vikiteka ErslaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Érsla
Kilmininkas: Érslos
Naudininkas: Érslai
Galininkas: Érslą
Įnagininkas: Érsla
Vietininkas: Érsloje

Ersla – kaimas centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km piečiau Apuolės, kairiajame Šatos ir jos intako Erslos krante. Seniūnaitijos centras.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas pavadintas pro jį tekančio Erslos upelio vardu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. kaime pastatyta Erslos Šv. Aloyzo koplyčia, priklausanti Mosėdžio parapijai.[2]

1948 m. liepos 12 d. MGB Mažeikių apskrities skyriaus stribai ir MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai kaime apsupo Alkos rinktinės partizanų grupę. Mūšio metu žuvo Alkos rinktinės vado pavaduotojas Pranas Liutikas-Bizūnas, jo brolis Adolfas Liutikas-Plienas, partizanai Silvestras Skurvydas-Žvaigždė, Stanislovas Zadauskas-Perkūnas ir grupės vadas Ignas Kaupas-Žaibas.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1985 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12]
176 364 336 283 179 159 102 128 92


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Mosėdžio Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia
  3. Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos: Atlasas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 184
  4. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ErslaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Ersla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 518 psl.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos ir Jono Nepomuko skulptūromis, Erslos k. (Šačių sen.)
  14. Kultūros vertybių registras: Paveikslas „Nukryžiuotasis“, Erslos k. (Šačių sen.)