Kosmas
Kosmas arba kosmosas (sen. gr. κόσμος = kósmos 'tvarka, valdžia, puošmena, grožis, pasaulis') – svarbi senovės graikų filosofijos sąvoka, nusakanti pasaulio tvarką, jo grožį, taip pat patį pasaulį kaip tvarkingą ir gražią esinių visumą.
Kosmas – daugiaplotmis žodis. Jis kildinamas iš ide. *k̂ens- 'skelbti, pranešti'. Pirmine prasme reiškė tvarką, tinkamumą, dorą, puošmeną.[1] Pitagoras kosmą vartojo visatos tvarkos prasme.[2] Anaksagoras įvedė kosminio intelekto (nuso) sąvoką. Kosmą savo filosofijoje aptarė Anaksimandras Miletietis, Filolajas Krotonietis, Herakleitas, Parmenidas, Empedoklis, Demokritas, Poseidonijas ir daug kitų mąstytojų. Herakleitas teigė, kad kosmas – tai nei dievų, nei žmonių nesukurta daili ir tobula visatos tvarka.[3]
Ilgainiui kosmo sąvoka sutapatinta su dangumi, dangaus erdve.
Susijusios sąvokos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Robert Steven Paul Beekes, Lucien van Beek. Etymological Dictionary of Greek. Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; vol. X. Leiden, Boston: Brill, 2010.
- ↑ Iamblichus, Pyth., β 59; Aetius ΙΙ 1.1.
- ↑ Naglis Kardelis. kosmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006