Pereiti prie turinio

Apurimakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ene)
Apurimakas
Apurimakas Kusko apylinkėse
Apurimakas Kusko apylinkėse
Ilgis 1250[1] km
Baseino plotas 125 000 km²
Vidutinis debitas 2900 m³/s
Ištakos Nevado Mismi
Žiotys Ukajalis
Šalys Peru vėliava Peru
Vikiteka Apurimakas

Apurimakas (isp. Río Apurímac, keč. Apu Rimaq) – upė Peru; kairioji Ukajalio upės (Amazonės baseinas) ištaka. Upė prasideda Nevado Mismi kalno pašlaitėje, ledyne, 5597 m aukštyje. Ši vieta laikoma Amazonės ištaka. Teka į šiaurės vakarus giliais (>3000 m) ir siaurais tarpekliais, kertančiais Andus. Slenkstėta. Apurimakas, susiliejęs su Mantaro upe, įgyja Enė (180 km) pavadinimą. Vėliau susiliejęs su Perenės upe tampa Tambu (159 km). Galiausiai 280 m aukštyje, ties Atalaja, susilieja su Urubamba ir sudaro Ukajalį.

Enė Satipo provincijoje

Didžiausi intakai: Oropesa, Veliljė, Pačačakra, Pampasas, Mantaras.[2]

Didesni miestai prie Apurimako: Maču Puentė, Kolčas, Vilja Virchenas, San Fransiskas, Pičaris, Pakičaris, Puerto Anapatis, Puerto Porveniras, Pojenis, Atalaja.

Apurimako slėnis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apurimako upė Andų kalnyne sudaro derlingą slėnį, įsiterpusį tarp Andų kordiljerų. Tai – vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Į rytus nuo jo yra Urubambos slėnis, o į šiaurę – Mantaro slėnis.

Virvinis inkų tiltas per Apurimaką

Seniausia žinoma slėnio kultūra yra Uarpo kultūra, klestėjusi II a. pr. m. e.- V a., greičiausiai susiformavusi Čavino kultūros įtakoje. Apie VI a. ją pakeitė nauja – Vario kultūra. Pastarosios atstovai pradedant VII a. vykdė kultūrinę, ir tikriausiai karinę, ekspansiją į kitus Andų kalnų ir Kostos žemumų slėnius, sukurdami pirmąją Peru istorijoje kultūrinę „imperiją“, apėmusią visą Centrinių Andų regioną.

Tambo upė šalia sąlajos su Urubamba ties Atalaja

IX a. pabaigoje Vario kultūra nebeteko įtakos kitose teritorijose, ir nuo tada ji vėl apsiribojo tik Apurimako slėniu. XIII a. vietos gyventojus nukariavo kečujų kalba kalbantys čankai, įkūrę čia savo valstybę. Jie buvo labai karingi, ne kartą puldinėjo gretimą Urubambos slėnį, kur buvo įsikūrę jiems giminingi inkai. XV a. slėnis buvo galutinai įtrauktas į Inkų imperiją.

  1. Apurímac. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.