Emanuelis Levinas

Emanuelis Levinas
Gimė	1906 m. sausio 12 d. Kaunas
Mirė	1995 m. gruodžio 25 d. (89 metai) Kliši, Paryžius
Veikla	filosofas
Išsilavinimas	Freiburgo universitetas Strasbūro universitetas (1929) Paryžiaus universitetas (1961)

Emanuelis Levinas (rus. Эммануэль Левинас, pranc. Emmanuel Lévinas; 1906 m. sausio 12 d. Kaune – 1995 m. gruodžio 25 d. Kliši, Paryžiuje) – žydų kilmės prancūzų filosofas.

Gyvenimas ir filosofija

E. Levinas gimė litvakų šeimoje Kaune, tuometinėje carinės Rusijos imperijoje. Dėl Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų šeima 1916 m. persikėlė į Charkovą (dab. Ukraina). Per tą laiką Rusijoje įvyko 1917 m. vasario revoliucija ir spalio perversmas. E. Levinas pradinius mokslus išėjo rusakalbėse mokyklose Kaune ir Charkove. 1920 m. šeima grįžo į Kauną, atsikūrusią Lietuvos Respubliką. Prieš išvykdamas į Prancūziją, E. Levinas dvejus metus mokėsi žydų gimnazijoje. Lietuvoje Levinas įgijo tradicinio žydų mokymo pagrindus.

E. Levinas pradėjo savo filosofines studijas Strasbūro universitete 1923 m., čia jis susipažino su garsiu prancūzų filosofu Maurice Blanchot, kuris tapo vienu iš geriausių jo draugų. 1928 m. jis nuvyko į Freiburgo universitetą studijuoti Edmund Husserl fenomenologijos. Freiburge jis taip pat susitiko su Martin Heidegger, kurio filosofija jį (tuo metu) labai sužavėjo. E. Levinas tapo vienu iš pirmųjų prancūzų intelektualų, atkreipusių dėmesį į Husserl ir Heidegger kūrinius. E. Levinas 1931 m. išvertė Husserl „Dekarto meditacijas“. Jo mintis pritaikydamas savo filosofijai, parašė kūrinius „Intuicijos teorija Husserl‘io fenomenologijoje“ (La théorie de l’intuition dans la phénoménologie de Husserl; jo 1929–1930 m. filosofijos daktaro tezės), „Nuo egzistencijos prie egzistentų" (De l’Existence à l’Existant; 1947 m.), ir „Atrandant būtį su Husserliu ir Heideggeriu“ (En Découvrant l’Existence avec Husserl et Heidegger); pirmasis leidimas 1949 m., vėlesnis leidimas 1967 m.).

Gavęs daktaro laipsnį, E. Levinas pradėjo mokyti žydų vaikus vidurinėje mokykloje Paryžiuje, vėliau tapo jos direktoriumi. 1961 m. pradėjo dėstyti Puatjė universitete, 1967 m. Paryžiaus universiteto Nanterre filiale ir Sorbonos universitete 1973 m., kur 1979 m. išėjo į pensiją. Jis taip pat buvo Šveicarijos Freiburgo universiteto profesorius.

1989 m. už savo filosofinius kūrinius buvo apdovanotas Balzano premija.

Atminimas

• 2006 m. Paryžiaus centre, greta Panteono jo vardu pavadinta aikštė (place Emmanuel Levinas).
• 2006 m. Kauno senamiestyje ant pastato, kuriame gimė ir augo E. Levinas (Karaliaus Mindaugo pr. 37 / Spaustuvinkų g. 7) atidengta memorialinė lenta (skulpt. Leonas Adomkus) lietuvių kalba, 2012 m. šalia jos – kita, prancūzų kalba.
• 2013 m. pavadinta nauja gatvė Kaune, Romainiuose).
• 2015 m. pavadintas Emanuelio Levino skveras Kaune, prie V. Putvinskio gatvės.
• 2021 m. atidarytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras Kaune, V. Putvinskio g. 14.

Bibliografija

• 1930. The Theory of Intuition in Husserl’s Phenomenology.
• 1947. De l’existence à l’existant. (Existence and Existents)
• 1948. Le Temps et l’Autre. (Time and the Other)
• 1949. En Découvrant l’existence avec Husserl et Heidegger.
• 1961. Totalité et infini: essai sur l’extériorité. (Totality and Infinity)
• 1963 & 1976. Difficult Freedom: Essays on Judaism.
• 1972. Humanisme de l’autre homme (Humanism of the Other)
• 1974. Autrement qu’être ou au-delà de l’essence. (Otherwise than Being or Beyond Essence)
• „A Language Familiar to Us“. Telos 44 (Summer 1980). New York: Telos Press.
• 1982. Of God Who Comes to Mind
• 1991. Entre Nous