Elgio plokščiakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elgio plokščiakalnis (rus. Эльгинское плоскогорье) – plokščiakalnis Rusijoje, rytų Jakutijoje; Janos-Oimiakono kalnyno dalis. Įsiterpęs tarp Verchojansko ir Čerskio kalnagūbrių, Elgio ir Delinios baseinuose. Aukštis iki 1590 m (vidutinis – 1200–1400 m)[1]. Sudarytas iš smiltainio ir aleurolitų. Gausu ežerų ir pelkių. Būdinga tundra, šlaituose – žemųjų pušų sąžalynai, slėniuose – maumedžių retmiškiai, salpose – gluosnių ir topolių miškeliai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 501