El Lisickis
| El Lisickis Lazaris Lisickis | |
|---|---|
| |
| El Lisickio autoportretas, 1924 m. | |
| Gimė | 1890 m. lapkričio 10 d. Počinoko km. Smolenskas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1941 m. gruodžio 30 d. (51 metai) Maskva, TSRS |
| Tautybė | Žydas |
| Veikla | Dailininkas, architektas |
 Vikiteka |
El Lisickis |
El Lisickis (tikr. Lazaris Markovičius Lisickis, pagal žydus − Elizeras Lisickis, 1890 – 1941 m.) – iš žydų kilęs XX a. TSRS avangardinis tapytojas, architektas, grafikas, dizaineris.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lazaris Markovičius Lisickis gimė 1890 m. lapkričio 10 d. Počinoko kaime, apie 50 km nuo Smolensko Rusijoje. 1909 − 1914 m. mokėsi inžinerijos Darmštate Vokietijoje, keliavo po Europą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui grįžo į Rusiją. Dėl silpnos sveikatos buvo atleistas nuo karinės tarnybos, 1915 − 1916 m. mokėsi Rygos politechnikos institute (tuo metu evakuotas į Maskvą). Po to dirbo architekto studijoje Maskvoje, kartu su Marku Šagalu iliustravo žydų knygas. 1918 m. M. Šagalas pradėjo vadovauti Vitebsko dailės mokyklai ir paskyrė Lisickį vadovauti mokyklos architektūros ir grafikos skyriui. Vienas iš jo kolegų mokykloje buvo Kazimiras Malevičius, kurio abstrakčiojo meno idėjos paveikė Lisickį. Jis maždaug tuo metu prisiėmė El Lisickio kūrybinį pseudonimą ir pradėjo kurti grupę abstrakcionistinių paveikslų bendru pavadinimu „Proun“ (Naujų meno formų įtvirtinimo projektas). Šie paveikslai priminė trimačius architektūrinius brėžinius.
1921 m. El Lisickis trumpai dėstė Vkhutemas mokykloje Maskvoje ir buvo pasiųstas į Berlyną, kur organizavo Rusijos abstrakcionistų parodą Van Diemen galerijoje. 1923 m. El Lisickis Berlyno Didžiajai dailės parodai sukūrė „Proun kambarį“. Jis bendradarbiavo konstruktyvistų žurnaluose, turėjo ryšių su Teo van Dusburgu ir De Stijl menininkais. Jo pažįstamu tapo Laslas Mohojus-Nadis, kuris konstruktyvizmo idėjas skleidė Bauhaus mokykloje. Lisickio draugu buvo Naumas Gabo ir 1923 m. jis Veimare susitiko Bauhaus įkūrėją Valterį Gropijų. 1923 − 1925 m. laikotarpyje El Lisickis daugiausiai gyveno Šveicarijoje ir iki 1928 m. − Hanoveryje Vokietijoje. Po to grįžo į Rusiją, apleido tapybą ir labiau koncentravosi ties tipografika ir pramoniniu dizainu. Dirbo tuo metu valstybinės propagandos srityje (pavyzdžiui, žurnalas „TSRS statybose“), prisidėjo prie 1939 m. TSRS paviljono dizaino Pasaulinei parodai Niujorke. Jis kūrė fotomontažo kūrinius.
Lazaris Lisickis mirė nuo tuberkuliozės 1941 m. gruodžio 30 d. Maskvoje. El Lisickis savo gyvenimo metu buvo vienu žinomiausių TSRS menininkų Vakarų Europoje, savo kūryboje jis naudojo suprematizmo (Kazimiras Malevičius), konstruktyvizmo (Vladimiras Tatlinas ir Aleksandras Rodčenka), bei neoplasticizmo (Pitas Mondrianas) idėjas. Jo „Proun kambarys“ buvo atkurtas Van Abbemuseum Eindhovene Nyderlanduose, kur yra didelė El Lisickio tapybos darbų kolekcija.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Sukimosi Proun“, apie 1919 m. -
„Proun 19D“, apie 1922 m. -
„Proun“, apie 1923 m. -
„Proun“, apie 1925 m.
Kūrinių galerijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ian Chilvers, John Glaves-Smith. A Dictionary of Modern and Contemporary Art. Oxford University Press, 2009, p. 411
- Encyclopaedia Britannica
- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-12-04 iš Wayback Machine projekto.