Ektopinis nėštumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ektopinis nėštumas - nėštumo komplikacija, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdos sienelėje, bet kuriame nors kitame audinyje. Daugelis ektopinių nėštumų (apie 98 %) susidaro kiaušintakyje, nors galimi taip pat gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje (gemalo išskiriami fermentai leidžia jam įsitvirtinti įvairiuose audiniuose). Ektopinis nėštumas pasitaiko apytiksliai viename iš šimto nėštumų.

Įprastame nėštume, apvaisintas kiaušinėlis patenka į gimdą ir įsitvirtina gimdos gleivinėje, kur jam pakanka erdvės augti. Tuo tarpu ektopinio nėštumo metu, gemalas įlenda giliai į, dažniausiai kiaušintakio, sienelę, kas neretai sužaloja kraujagysles ir gali sukelti kraujavimą. Kraujavimas savo ruožtu išmeta gemalą iš kiaušintakio ir įvyksta kiaušintakinis abortas, neretai moterų palaikomas persileidimu.

Ektopinio nėštumo metu uždegimas nekyla, skausmą sukelia prostaglandinų išsiskyrimas implantacijos vietoje bei pilvaplėvės ertmėje atsiradęs kraujas. Kartais kraujavimas gali būti labai stiprus ir kelti pavojų moters gyvybei. Tokia situacija dažnai pasitaiko uždelsus diagnozę, tačiau kartais, ypač jei gemalas įsitvirtina prieš pat įėjimą į gimdą, gali būti pažeidžiama gretimais esanti arterija (angl. Sampson artery), dėl ko stiprus kraujavimas prasideda anksčiau nei paprastai.

Negydant, apie pusė ektopinių nėštumų užsibaigia savaime kiaušintakiniu abortu. Tais atvejais, kai plyšta kiaušintakis arba yra tokia grėsmė, atliekama operacija (pašalinamas gemalas, kartais su pažeista kiaušintakio dalimi).

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Pašalintas kiaušintakinis nėštumas (6 savaičių gemalas)

Ektopinio nėštumo priežastys nėra žinomos. Po apvaisinimo kiaušinėlis užtrunka apie devynias paras judėdamas kiaušintakiu link gimdos ertmės, ir įsitvirtina toje vietoje, kurią praėjus šiam laikotarpiui būna pasiekęs.

Kiaušintakių vidinių blakstienėlių pažeidimai, kiaušintakių užsikimšimas dažnai siejamas su ektopiniu nėštumu, nes blakstienėlės padeda kiaušinėliui judėti link gimdos. EKtopinis nėštumas dažnai pasitaiko moterims su dubens uždegimine liga. Ektopinių nėštumų retkarčiais pasitaiko apvaisinimų in vitro atvejais; šis apvaisinimo būdas taikomas ir moterims su pažeistais kiaušintakiais, tokiais atvejais siejama su didele ektopinio nėštumo rizika.

Ektopinis nėštumas yra pasitaikęs moterims, kurioms buvo atlikta histerektomija (gimdos pašalinimas) - gemalas tais atvejais įsitvirtina pilvo ertmėje.

Manoma, kad ektopinio nėštumo rizika didėja su amžiumi, didesnė rizika rūkančioms, taip pat riziką tris kartus padidina estrogeninio vaisto dietilstilbestrolio vartojimas.

Klinika[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai pasitaikantys simptomai: amenoreja (mėnesinių nebuvimas), kraujavimas iš makšties, skausmas apatinėje pilvo dalyje. Jeigu ektopinio nėštumo metu plyšta kiaušintakis, pasireiškia staigus skausmas pilvo apačioje, pykinimas vėmimas, pilvaplėvės dirginimo reiškiniai, nukraujavimo požymiai - tachikardija, kraujospudžio sumažėjimas, samonės sutrikimas.

Komplikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausia komplikacija - plyšimo sukeltas vidinis kraujavimas. Mirties atvejai reti. Praeityje turėjusioms ektopinį nėštumą moterims nevaisingumas pasitaiko 10 - 15 % atvejų.