Efektyvus altruizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Efektyvus altruizmas – bandymas rasti efektyviausius būdus daryti gera, pasitelkiant mokslą ir analitinį mąstymą. Didelė dalis šio visuomeninio judėjimo narių yra susitelkę į efektyviausių labdarų radimą, rėmimą ir vystymą, bet tie patys principai yra pritaikomi ir kitose srityse: moksle, politikoje, karjeros pasirinkime.

Filosofija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nešališkumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp efektyvių altruistų yra paplitusi nuomonė, kad vertinant altruistinių veiksmų įtaką, visų pasaulio žmonių gerovė turėtų būti laikoma vienodai svarbia. Filosofas ir efektyvus altruistas Piteris Singeris teigia:

„Man nesvarbu ar žmogus kuriam padedu yra kaimyno vaikas, ar bengalas, gyvenantis už 10 000 mylių, kurio vardo niekada nesužinosiu.“[1]

Nemažai judėjimo narių taip pat mano, kad ateities kartos yra tiek pat svarbios kiek dabar gyvenantys žmonės ir stengiasi sumažinti žmonijos išnykimo riziką. Kiti mano, jog svarbi ir gyvūnų gerovė ir stengiasi sumažinti jų patiriamą kančią.[2]

Netiesioginiai metodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug žmonių mano, kad geriausia yra padėti tiesiogiai. Pvz. dirbti labdaroje.[3][4] Kadangi labdaros dažniausiai randa jiems norinčių dirbti žmonių, efektyvūs altruistai vertina labdaros darbuotojo įtaką pagal tai, kiek jis yra geresnis darbuotojas nei kandidatas, kuris būtų pasamdytas į jo vietą. Remiantis šiuo mąstymu, darbas labdaroje dažniausiai atneša mažiau naudos nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.[5] Vietoje to, kai kurie efektyvūs altruistai stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų, kad galėtų kuo daugiau paaukoti efektyvioms labdaroms.

Skaidrumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labdarų vertinimo organizacijos įvardija skaidrumą kaip vieną iš svarbiausių kriterijų.[6][7] Pavyzdžiui, GiveWell rekomenduojama labdara Against Malaria Foundation (liet. Įstaiga prieš maliariją), kuri platina lovoms skirtus tinklelius nuo uodų, savo interneto puslapyje rodo visą finansinę informaciją, sprendimų pagrindimą, visas gautas pinigines aukas, kur kiekvienos aukos pinigai buvo panaudoti, tinklelių dalinimo nuotraukas ir video, visų tinklelius gavusių žmonių apklausos rezultatus ir t. t.[8]

Resursų panaudojimo efektyvumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Efektyvūs altruistai stengiasi rasti labdaras, kurios padarytų kuo didesnę teigiamą įtaką už papildomą praleistą eurą. Pavyzdžiui, sveikatos intervencijas galima lyginti pagal išgelbėtos gyvybės kainą. Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtas matas DALY (dėl ligos ar neįgalumo pakoreguoti gyvenimo metai) taip pat atsižvelgia į gydomos ligos intensyvumą ir išvengto sirgimo trukmę.[9][10]

Intervencijų įtaka dažniausiai matuojama atliekant atsitiktinių imčių eksperimentus, kurie laikomi „aukso standartu“ medicinos moksliniuose tyrimuose. Kai kurios organizacijos tą pačia metodiką pritaiko tirdamos kurios intervencijos efektyviausiai sumažina skurdą[11][12], gyvūnų kančią[13] ir pan.

Labdaros vertinamos pagal tai, kiek efektyviai jos panaudotų papildomus resursus ateityje, o ne pagal jau turimų resursų panaudojimo efektyvumą.[14]

Veiklos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labdaros vis labiau atsižvelgia į efektyvumo rodiklius, bet dažniausiai apie tai galvojama tik vienos srities rėmuose. Pavyzdžiui, lyginamos tik skirtingos mokslo labdaros.[15] Efektyvūs altruistai lygina ir intervencijas skirtingose srityse[16], vertindami kiek veikla kiekvienoje srityje padeda siekti plačiai apibrėžtų tikslų (pvz., žmonių ir gyvūnų kančios sumažinimo).[17][18]

Dauguma efektyvių altruistų pasirenka remti vieną iš šių sričių:

  1. Globalinio skurdo mažinimas
  2. Gyvūnų gerovė
  3. Globalinių katastrofų rizikos mažinimas

Globalinio skurdo mažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak labdarų vertintojo GiveWell, skurdžiausiuose pasaulio regionuose veikiančios labdaros paprastai yra daug efektyvesnės, nes ten tie patys resursai gali pakeisti žmonių gyvenimus daug ženkliau. Pavyzdžiui, vieni metai pagalbos vienam JAV studentui kainuoja daugiau nei 3 gyvybių išgelbėjimas Afrikoje.[19] Visos GiveWell rekomenduojamos labdaros veikia šioje srityje:

  • Against Malaria Foundation (liet. Įstaiga prieš maliariją) dalina lovoms skirtus tinklelius nuo uodų, kurie sumažina užsikrėtimo maliarija tikimybę. Vieno tinklelio įsigijimas ir atidavimas labdarai vidutiniškai kainuoja apie 5 eurus. Pasak GiveWell apskaičiavimų, 2500 eurų auka šiai labdarai išgelbėja vieno vaiko gyvybę.
  • Schistosomiasis Control Initiative (liet. Šistosomozės kontrolės iniciatyva) dalina vaistus nuo Užsachario Afrikoje plačiai paplitusių parazitinių ligų. Vieno vaiko gydymas kainuoja mažiau nei 2 eurus.
  • GiveDirectly (liet. Duok tiesiogiai) tiesiog perveda pinigus pačioms skurdžiausioms šeimoms. Apie 85 % labdarai paaukotų pinigų gauna skurstantieji.

Gyvūnų gerovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug efektyvių altruistų mano, kad gyvūnų gerovė taip pat yra svarbi ir kad yra efektyvių būdų sumažinti jų kančią. Pagrindinė efektyvaus altruizmo organizacija šioje srityje yra Animal Charity Evaluators (liet. gyvūnų labdarų vertintojai). Ši organizacija atrenka ir rekomenduoja pačias efektyviausias gyvūnų gerovės labdaras, pataria kaip labdaroms būti efektyvesnėms, kaip efektyviausia savanoriauti gyvūnų gerovės srityje. Šiuo metu visos 3 jų rekomenduojamos labdaros sprendžia gerovės problemas intensyvioje gyvulininkystėje, sėkmingai ragindamos kompanijas pagerinti gyvūnams sąlygas, mažindamos mėsos paklausą.[2] Gyvūnų labdarų vertintojai atkreipia dėmesį, kad intensyvioje gyvulininkystėje gyvena nepalyginamai daugiau gyvūnų nei gyvūnų prieglaudose, bet gyvūnų prieglaudoms aukojama daug daugiau pinigų.[20] Effective Altruism Foundation (liet. efektyvaus altruizmo fondas) taip pat ieško efektyvių būdų sumažinti laukinių gyvūnų kančią.[21][22]

Globalinių katastrofų rizikos mažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Potencialus ateityje gyvensiančių žmonių skaičius yra milžiniškas: žmonija gali kolonizuoti kitas planetas, klestėti milijonus ar net milijardus metų. Bet pasak Future Of Humanity Institute (liet. Žmonijos ateities intsituto) apskaičiavimų, tikimybė kad žmonija išnyks iki 2100 metų yra apie 19 %.[23] Nepaisant to, šių grėsmių tyrimams mosklininkai skiria labai mažai dėmesio. Dalis efektyvių altruistų mano kad žmonijos išnykimo tikimybės sumažinimas yra viena svarbiausių šios kartos pareigų ir tiria kaip sumažinti rizikas susijusias su technologiniu singuliarumu, nanotechnologijomis, biotechnologijomis ir t. t.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Famine, Affluence, and Morality“ (PDF). 1972. p. 231. Nuoroda tikrinta 2011-05-23. 
  2. 2,0 2,1 http://www.animalcharityevaluators.org/
  3. "Best jobs for saving the world", CNN, November 2011. Nuoroda tikrinta 2013-02-28.
  4. Hosler, Aimee (14 June 2011). „10 "helping" professions and how to train for them“. Schools.com. Nuoroda tikrinta 2013-02-28. 
  5. Todd, Benjamin J. „Just What Is 'Making a Difference'? - Counterfactuals and Career Choice“. 80,000 Hours. Centre for Effective Altruism. Nuoroda tikrinta 17 July 2013. 
  6. http://www.givewell.org/criteria
  7. http://www.animalcharityevaluators.org/research/organizations/organization-evaluation-template/#seventh
  8. https://www.againstmalaria.com/Transparency.aspx
  9. Institute for Health Metrics and Evaluation, „Global Burden of Disease Study 2010“, The Lancet, December 14, 2012
  10. World Health Organization, „Global Burden of Disease“
  11. „Poverty Action Lab“. 
  12. „Innovations for Poverty Action“. 
  13. https://humaneleaguelabs.wordpress.com/
  14. http://www.givewell.org/international/technical/criteria/scalability
  15. Karnofsky, Holden. „Strategic Cause Selection“. The GiveWell Blog. GiveWell. Nuoroda tikrinta 22 June 2013. 
  16. MacAskill, William (May 20, 2013). „What is Effective Altruism?“. Practical Ethics blog. Nuoroda tikrinta April 11, 2015. 
  17. „Causes“. 80,000 Hours. Centre for Effective Altruism. Nuoroda tikrinta 22 June 2013. 
  18. „GiveWell Labs Overview“. GiveWell. 
  19. „Your Dollar Goes Further Overseas“. GiveWell. 
  20. http://www.animalcharityevaluators.org/research/foundational-research/number-of-animals-vs-amount-of-donations/
  21. https://foundational-research.org/the-importance-of-wild-animal-suffering/
  22. http://foundational-research.org/wp-content/uploads/2016/06/wild-animal-suffering-research-plans-2016.pdf
  23. http://www.fhi.ox.ac.uk/gcr-report.pdf