Šistosomozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šistosomozė

Pūslės ant dilbio odos, susidariusios įsiskverbus parazitui šistosomai.
ICD-10 B65
ICD-9 120
MedlinePlus 001321
Šistosomoze sergantis vienuolikmetis berniukas, kuriam dėl ligos pilve kaupiasi skysčiai ir išsivystė vartų venos hipertenzija (Agusan del Sur, Filipinai)

Šistosomozė (dar vadinama bilarzioze ir sraigių karštlige)[1][2] – tai parazitinių plokščiųjų kirmėlių, priklausančių kraujinių siurbikių genčiai, sukeliama liga. Ji gali pažeisti šlapimo šalinimo organus arba žarnyną. Gali pasireikšti simptomai kaip antai pilvo skausmas, viduriavimas, kraujingos išmatos arba kraujingas šlapimas. Žmonėms su užsitęsusia infekcija gali išsivystyti kepenų pažeidimas, inkstų nepakankamumas, nevaisingumas arba šlapimo pūslės vėžys. Užsikrėtę vaikai gali prastai augti ir turėti mokymosi sunkumų.[3]

Priežastis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liga plinta per parazitais užkrėstą vandenį. Parazitus į vandenį išleidžia užsikrėtę tarpiniai šeimininkai - gėlavandenės sraigės. Galutiniai parazito šeimininkai - įvairūs žinduoliai ir žmonės. Ši liga ypač paplitusi tarp besivystančių šalių vaikų, nes jie dažniau žaidžia užkrėstame vandenyje. Didelės rizikos grupei taip pat priklauso ūkininkai, žvejai ir žmonės, naudojantys užkrėstą vandenį savo kasdienėms reikmėms.[3] Liga priskiriama kirmėlinėms ligoms.[4] Diagnozė nustatoma užsikrėtusiojo šlapime arba išmatose radus parazito kiaušinėlių. Infekciją galima patvirtinti ir kraujyje radus antikūnų prieš sukėlėją.[3]

Profilaktika ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ligos profilaktikos priemonės be kita ko yra švaraus vandens tiekimo pagerinimas ir sraigių skaičiaus mažinimas. Srityse, kur liga pasitaiko dažnai, galima žmonių grupes profilaktiškai gydyti kasmet skiriant vaisto prazikvantelio. Taip sumažinamas užsikrėtusiųjų skaičius ir taip pat stabdomas ligos plitimas. Asmenis, kuriems patvirtinta infekcija, prazikvanteliu taip pat rekomenduoja gydyti Pasaulio sveikatos organizacija.[3]

Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šistosomoze serga maždaug 210 milijonų žmonių pasaulyje.[5] Manoma, kad per metus nuo šios ligos miršta nuo 12 000[6] iki 200 000 užsikrėtusiųjų.[7] Liga dažniausiai pasitaiko Afrikoje ir Azijoje bei Pietų Amerikoje.[3] Sritis, kur liga pasitaiko dažnai, apima 70 šalių ir joje gyvena apie 700 milijonų žmonių.[7][8] Šistosomozė – antroji pagal ekonominį poveikį liga po maliarijos.[9] Nuo antikos laikų iki 20-ojo amžiaus pradžios šistosomozės simptomas – kraujas šlapime – buvo laikomas tam tikra menstruacijų forma, būdinga vyrams, todėl Egipte buvo traktuojama kaip berniukų perėjimo ritualas.[10][11] Ši liga priskiriama prie apleistų atogrąžų ligų.[12]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Schistosomiasis (bilharzia)“. NHS Choices. Dec 17, 2011. Nuoroda tikrinta 15 March 2014. 
  2. „Schistosomiasis“. Patient.co.uk. 12/02/2013. Nuoroda tikrinta 11 June 2014. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 „Schistosomiasis Fact sheet N°115“. World Health Organization. February 2014. Nuoroda tikrinta 15 March 2014. 
  4. „Chapter 3 Infectious Diseases Related To Travel“. cdc.gov. August 1, 2013. Nuoroda tikrinta 30 November 2014. 
  5. Fenwick, A. „The global burden of neglected tropical diseases.“. Public health, 126 (3), 233–6 (Mar 2012). DOI:10.1016/j.puhe.2011.11.015. PMID 22325616. 
  6. Lozano, R. „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet, 380 (9859), 2095–128 (Dec 15, 2012). DOI:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. PMID 23245604. 
  7. 7,0 7,1 Thétiot-Laurent, SA. „Schistosomiasis Chemotherapy“. Angewandte Chemie (International ed. in English), 52 (31), 7936–56 (Jun 27, 2013). DOI:10.1002/anie.201208390. PMID 23813602. 
  8. „Schistosomiasis A major public health problem“. World Health Organization. Nuoroda tikrinta 15 March 2014. 
  9. The Carter Center. „Schistosomiasis Control Program“. Nuoroda tikrinta 2008-07-17. 
  10. Kloos, Helmut. „The Paleoepidemiology of Schistosomiasis in Ancient Egypt“ (PDF). Human Ecology Review, 9 (1), 14–25 (2002). 
  11. Rutherford, Patricia. „The Diagnosis of Schistosomiasis in Modern and Ancient Tissues by Means of Immunocytochemistry“. Chungara, Revista de Antropología Chilena, 32 (1) (2000). ISSN 0717-7356. 
  12. „Neglected Tropical Diseases“. cdc.gov. June 6, 2011. Nuoroda tikrinta 28 November 2014.