Edvardas Levinskas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Edvardas Levinskas | |
|---|---|
| Gimė | 1893 m. lapkričio 18 d. Vaizgučiai, Joniškio raj. |
| Mirė | 1975 m. rugsėjo 1 d. (81 metai) Žagarė |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | pedagogas, L. Tolstojaus raštų vertėjas, tolstojininkų žurnalo „Atgimimas“ leidėjas |
Edvardas Levinskas (1893 m. lapkričio 18 d. Vaizgučiuose, Joniškio raj. – 1975 m. rugsėjo 1 d. Žagarėje) – pedagogas, L. Tolstojaus raštų vertėjas, tolstojininkų žurnalo „Atgimimas“ leidėjas, Tolstojininkų grupės narys, esperantininkas.
Ši grupė palaikė filosofą ir rašytoją Levą Tolstojų. Pastarasis atstovavo ir skleidė humanizmo, dvasingumo, fizinio darbo ir natūralaus gyvenimo idėjas. Grupė, vadovaujama Juozo Petrulio, gelbėjo ir slėpė daugelį žydų šeimų bei organizavo jų pabėgimą iš Šiaulių geto. Edvardo žmona Teresė ir jos sesuo Lilija buvo kilusios iš vokiečių šeimos. Edvardas Levinskas, kilęs iš Joniškio rajono, dirbo Panevėžio mokyklų inspektoriumi. Kadangi jo požiūris ir idėjos prieštaravo tuometinės valdžios pažiūroms, jis atsisakė darbo ir 1941 m. persikėlė gyventi į Žagarę. Čia Edvardas, Teresė ir Lilija ūkininkavo. Jie turėjo leidimą savo ūkyje įdarbinti žydus iš Žagarės geto. Tokiu būdu galėjo su jais bendrauti, parūpindavo maisto ir kitaip jiems padėdavo. Jie buvo 1941 metų spalio žydų žudynių Žagarėje liudininkais.
1944 m. Levinskai priglaudė Šakynos vaistininko žmoną Batya Trusfus ir jos anūkę Ruth Yoffe, kurios, padedamos Juozo Petrulio, pabėgo iš Šiaulių geto ir išvengė tuo metu vykusio geto vaikų sunaikinimo. Mažoji Ruth Yoffe pas Levinskus pabuvo tik keletą dienų ir buvo perduota Kalendrų šeimai. Batya Trusfus Levinskų namuose slėpėsi 8 mėnesius, t. y. paskutiniuosius vokiečių okupacijos mėnesius. Jų sūnus Leonas Levinskas tuo metu buvo 12 metų amžiaus.
Po karo, 1945 m., Batya Trusfus dukra parašė laišką Lietuvos TSRS komunistų partijai, kad Levinskai ir Lilija Vilandaitė pas save slėpė jos motiną žydę, t. y. nėjo iš vien su vokiečiais. Tačiau nepaisant to, Levinskai ir Lilija buvo ištremti į Tadžikiją vien dėl vokiškos kilmės. Tremtyje mirė Lilija ir Teresė, ten ir palaidotos. Iš tremties 1955 m. grįžo Edvardas ir Leonas Levinskai. Grįžę iš tremties Edvardas ir Leonas Levinskai apsigyveno Žagarėje. Edvardas dirbo vertėju, mirė 1975 metais. Palaidotas Raktuvės kapinėse.