Eduardas Zabarauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eduardas Zabarauskas
Gimė: 1907 m. gegužės 1 d.[1]
Joniškėlis, Biržų apskritis
Mirė: 1940 m. rugsėjo mėn. (~32 metai)
prie sienos su Vokietija
Veikla: teisininkas, žurnalistas, redaktorius
Alma mater: Vytauto Didžiojo universitetas

Eduardas Zabarauskas (1908 m. birželio 20 d.[reikalingas šaltinis] Joniškėlyje, Biržų apskritis – 1940 m. rugsėjo mėn. prie sienos su Vokietija) – Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją, 1935 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. Studijuodamas aktyviai dalyvavo visuomeninėje studentų veikloje – 19301931 m. buvo korporacijos „Neo-Lithuania“ pirmininku, 19311932 m. – studentų atstovybės vicepirmininku, pirmininku.

19291931 m. Valstybės teatro sekretorius, 19351938 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos viršininkas. 19381940 m. – Valstybės radiofono direktorius. [2] Šiame poste mėgino reorganizuoti radiofonijos sistemą Lietuvoje, tačiau pritrūko laiko: 1939 m. kovo 22 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą Lietuvoje liko tik vienas radiofonas. Spalio 28 d., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, E. Zabarauskas ėmė aktyviai veikti integruojant Vilniaus radiofoną į visuomeninį Lietuvos gyvenimą, rūpintis radiofono rūmų statyba, taip pat naujos technikos ir įrašų įsigijimu.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. birželio 19 d. atleistas iš darbo. Bandė pasitraukti į Vokietiją, tačiau pasienyje buvo rusų nužudytas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas: Varpas, 2001, 211 p.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 572 psl.
Politinis postas
Prieš tai:
Juozas Bieliūnas
Valstybės radiofono direktorius
1938 m. gruodžio 6 d.–1940 m. birželio 19 d.
Po to:
Petras Kežinaitis