Eberhardas Kristofas fon Mirbachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mirbachų giminės herbas

Eberhardas Kristofas fon Mirbachas (vok. Eberhard Christoph von Mirbach; 1710 m. sausio 17 d. (?) – 1769 m. liepos 1 d. Klaipėdoje) – iš Baltijos vokiečių kilęs Kuršo hercogystės bajorų savivaldos veikėjas, dvarininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo Kuršo hercogystės dvarininko ir valstybės veikėjo Heinricho Georgo fon Mirbacho šeimoje.[1] Motina – Luizė Šarlotė fon Brakel, brolis Frydrichas 1758 m. buvo išrinktas Kuršo bajorų pasiuntiniu į ATR seimą.[2]

Eberhardas Kristofas buvo paskirtas Palangos seniūnu, taip pat valdė Laukžemės dvarą. Matyt, jam priklausė ir Būtingės žemės, nes 1751 m. liepęs šioje vietovėje statyti medinę Evangelikų liuteronų bažnyčią.

E. K. fon Mirbachas įsitraukė į Kuršo hercogystės politinį gyvenimą – 1758 m. jis buvo ATR valdovo Augusto III sūnaus Karolio Kristijono Vetino įgaliotiniu derybose su Kuršo bajorais prieš jam tampant šio krašto valdytoju. Vėliau perėjo į opoziciją šiam valdytojui ir vadovavo nepatenkintųjų grupuotei.

Visą gyvenimą liko viengungiu.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ATR ir Saksonijos kurfiurstijos valstybių ministras, jam buvo suteiktas slaptojo patarėjo titulas. Apdovanotas Aleksandro Neviškio ir Joanitų ordinais.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]