Dvidėmis grundalėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gobiusculus flavescens
Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens)
Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Ešeržuvės
( Perciformes)
Pobūris: Gobioidei
( Gobioidei)
Šeima: Grundalinės
( Gobiidae)
Gentis: Dvidėmiai grundalėliai
( Gobiusculus)
Rūšis: Dvidėmis grundalėlis
( Gobiusculus flavescens)
Binomas
Gobiusculus flavescens
Fabricius, 1779

Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, grundalinių šeimos (Gobiidae) smulkių žuvelių labai mažai ištirta ir smulkiausia Lietuvos žuvų rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jūrų žuvelė. Gyvena sūrokuose ir apysūriuose vandenyse. Paplitę šiaurės rytų Atlanto vandenyno pakraščiuose ir gretimose jūrose. Gausiai paplitę vakarinėje Baltijoje, dažniausiai 15 m gelmėse, dumblių, ypač rudųjų, sąžalynuose. Gyvena tuntais. Šios smulkios žuvelės į žvejų tinklus labai retai patenka. Ichtiologai jų sugauna sekliose vakarinės Baltijos dalies pakrantėse. Buvo pastebėti ir prie Estijos pakrančių.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptikta Lietuvoje, bet dėl jų paplitimo trūksta šaltinių.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptakaus, verpstiško, plokštoko iš šonų kūno žuvelės. Jų ilgis iki 6,0 cm. Galva plokščia iš viršaus, uodegos stiebelis ilgas. Jo ilgis lygus galvos ilgiui. Nuo kitų Baltijoje gyvenančių grundalų skiriasi tuo, kad didelės akys yra galvos šonuose. Kūnas žvynuotas. Skersinėse eilėse 35-40 (45) žvynų. Kūnas rausvai rudas, išmargintas tamsiais tinkliškais raštais ir stambiomis tamsomis dėmėmis. Ties pagrindu yra po tamsią, su baltu apvadėliu dėmę, o patinų - po tamsią dėmę ir kūno šonuose.

Veisimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neršia anksti vasarą ant dumblių ar kriauklių. Dėtis saugo patinai. Ikrai dugniniai, kriaušės formos, be riebalinio sluoksnio. Embrionai vystosi kelias paras.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pusiau pelaginės žuvys minta planktoniniais vėžiagyviais, rečiau mizidžių, gamaridų, jūros tarakonų jaunikliais, smulkiomis kirmėlėmis, moliuskų lervomis.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinoma kad gyvena 2 metus.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Gobiusculus flavescens“. IUCN Red list.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]