Dujotiekis Valdajus–Ryga
| Dujotiekis Valdajus–Ryga | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Latvija,  Rusija |
| Trasa | Valdajus – (Pskovas) – Ryga |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | gamtinės dujos |
| Partneriai | Gazprom, Latvijas Gāze |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 660 km |
| Skersmuo | 1000 mm |
| Kompresorinės stotys | Izborsko kompresorinė stotis |
Dujotiekis Valdajus–Ryga – tarpvalstybinis magistralinis dujotiekis, jungiantis Latvijos ir Rusijos gamtinių dujų perdavimo sistemas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios gamtinės dujos į Rygą pradėtos tiekti XX a. 7-ajame dešimtmetyje dujotiekio Dašava–Minskas atkarpos vamzdynu. Sovietų Sąjungos valdžiai priėmus sprendimą eksploatuoti Vakarų Sibiro gamtinių dujų šaltinius ir tiekti dujas į Pabaltijo šalis, 1972 m. atidarytas dujotiekis iš Valdajaus į Rygą.[1]
Nuo pagrindinio dujotiekio nutiestos kelios atšakos, įskaitant vamzdį į Pskovą, bei atšaka Izborskas–Tartu (Estija), kuri vėliau prijungta prie dujotiekio Kohtla-Jervė–Talinas.[2][3]
Dujotiekis sujungtas su šalia Rygos esančia Inčukalno dujų saugykla, o 1987 m. nutiestas papildomas dujotiekis į Izborską saugyklos pajėgumams padidinti.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Latvijos dujų sistema“. vesti.lv. Suarchyvuotas originalas 2017-03-31. Nuoroda tikrinta 2017-03-30.
- ↑ „Самотверженный труд - залог общего успеха | ОАО Гипроспецгаз“. www.gsg.spb.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 2017-03-31. Nuoroda tikrinta 2017-03-30.
- ↑ „Решение по делу 33-1169/2015 - Другие споры, связанные с землепользованием - судья Виноградова Оксана Анатольевна - 21/07/2015 - РосПравосудие“. РосПравосудие (rusų). Suarchyvuotas originalas 2017-03-31. Nuoroda tikrinta 2017-03-30.