Drohičinas

Šis straipsnis apie apie Baltarusijos miestą. Apie Lenkijos miestą skaitykite straipsnyje Drohičinas (Palenkė).

Drohičinas bltr. Драгічын, rus. Дрoгичин

Geležinkelio stotis

Drohičinas 52°11′17″š. pl. 25°09′18″r. ilg. / 52.188°š. pl. 25.155°r. ilg. / 52.188; 25.155 (Drohičinas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Drohičino rajonas

Gyventojų (2022)	14 855

Vikiteka	Drohičinas

Drohìčinas ^[1] (arba Drahičinas, Drogičinas; bltr. Драгічын, rus. Дрoгичин) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 50 km į rytus nuo Kobryno. Rajono centras. Per miestą eina Bresto–Gomelio plentas ir geležinkelis. Maisto pramonė.

Istorija

Drohičinas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1452 m., kai ta teritorija priklausė LDK. Miestelis nuo 1623 m., miesto teisės nuo 1778 m. 1795 m. Drohičiną užėmė Rusijos imperija, jis neteko miesto teisių. XIX a. buvo miestelis Kobryno apskrityje, veikė pašto stotis, policijos nuovada,^[2] Drohičino valsčiaus centras.^[3]

1919–1939 m. Drohičiną valdė Lenkija, miestas tapo apskrities centru. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. 1941–1944 m. okupuotas Vokietijos. 1942 m. nužudyta apie 2500 Drohičino žydų. Rajono centras nuo 1940 m., miesto teisės atkurtos 1967 m.^[4] Sovietmečiu išvystyta sūrio, pašarų, traktorių pramonė.^[5]

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Drohiczyn (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 150 psl. (lenk.)
↑ Drohiczyn (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 439 psl. (lenk.)
↑ Drohičinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 150 psl.
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 140

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Drohiczyn (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 150 psl. (lenk.)

[3] Drohiczyn (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 439 psl. (lenk.)

[4] Drohičinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 150 psl.

[5] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 140

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]