Investicinis gyvybės draudimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Investicinis gyvybės draudimas yra nuolatinis kaupiamasis gyvybės draudimas. Jis apima du skirtingus sandorius – asmens gyvybės draudimą bei investavimą. Sudarius investicinio gyvybės draudimo sutartį, nustatytu periodiškumu draudėjas moka tam tikro dydžio draudimo įmokas. Iš sumokėtų draudimo įmokų draudimo bendrovė sudaro investicinį (arba kaupiamąjį) atidėjinį. Investiciniame atidėjinyje sukauptos sumos yra investuojamos į akcijas ar obligacijas.

Draudimo bendrovė iš investicinio atidėjinio išskaičiuoja dviejų rūšių mokesčius:

  • rizikos mokesčius, skirtus gyvybės draudimo draudiminių įvykių rizikai padengti;
  • administravimo mokesčius, skirtus draudimo sutarties administravimo išlaidoms padengti.

Įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo bendrovė pagal investicinio draudimo sutartį išmoka draudėjui draudimo išmoką. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, draudėjui sumokama visa sukaupta investicinio atidėjinio suma.

Kiekvienoje draudimo sutartyje turi būti nurodytas naudos gavėjas – asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Tais atvejais, kai investiciniu draudimu įmonė apdraudžia savo darbuotojus, naudos gavėja gali būti pati įmonė arba jos darbuotojas. Ir finansinė draudimo įmokų apskaita, ir jų apmokestinimo pelno mokesčių tvarka priklauso nuo to, kas – įmonė ar darbuotojas – numatytas naudos gavėju.