Krovinių draudimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Krovinių draudimas yra draudimo rūšis, krovinio savininką apsauganti nuo nuostolių, kuriuos jis gali patirti dėl krovinio sugadinimo arba jo dalinio ar visiško praradimo krovinio vežimo metu. Krovinių draudimas priskiriamas Ne gyvybės draudimo šakai ir savo esme yra Turto draudimas, nes šiuo draudimu draudžiamas savininko turtas gabenimo metu, o ne jam esant toje pačioje vietoje kaip įprasta tradiciniame Turto draudime.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krovinių draudimas yra viena iš seniausių draudimo rūšių pasaulyje. Pirmosios krovinių draudimo sutartys buvo pasirašomos tarp pirklių, prekiaujančių su užjūrio partneriais ar keliaujančių per piratų dažnai puldinėjamas teritorijas dykumoje. Pastebėję, kad nuskendus laivui gali pražūti visas atskiro prekybininko turtas, pirkliai ėmė burtis į grupes, siekdami pasidalinti riziką tarp visų pirklių krovinio netekimo atveju.

Draudimo sutarčių tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal apdraudžiamų rizikų apimtį egzistuoja du Krovinių draudimo sutarčių tipai (draudimo apsaugos variantai):

  • Visų rizikų draudimas (kroviniai draudžiami nuo visų rizikų, išskyrus tas rizikas, kurios nėra išvardintos draudimo taisyklių nedraudiminių įvykių sąraše). Pagrindinės rizikos yra šios: transporto priemonės avarija, gaisras/ugnis/sprogimas, gamtinių jėgų poveikis, krovinio sulankstymas ir pan., vagystė/apiplėšimas, šaldymo įrenginio sugedimas, trečiųjų asmenų veika.
  • Išvardintų rizikų draudimas (kroviniai draudžiami nuo rizikų, paeiliui išvardintų draudiminių įvykių sąraše). Pavyzdžiui, transporto priemonės avarija, gaisras/ugnis/sprogimas, gamtinių jėgų poveikis, bet ne vagystė/apiplėšimas, trečiųjų asmenų veika ar šaldymo įrenginio sugedimas.

Tarptautinėje verslo praktikoje plačiai žinomos tokios standartinės Krovinių draudimo sutarčių sąlygos: London Institute Cargo Clauses (A), London Institute Cargo Clauses (B), London Institute Cargo Clauses (C). London Institute Cargo Clauses (A) yra visų rizikų draudimo apsaugos variantas. London Institute Cargo Clauses (B) ir London Institute Cargo Clauses (C) yra išvardintų rizikų draudimo apsaugos variantai. Dėl savo plačios draudimo apsaugos dažniausiai naudojamos ICC(A) Krovinių draudimo sąlygos. 2009 m. Tarptautinė draudikų asociacija ir Lloyds rinkos asociacija pristatė naują krovinių draudimo sutarties šabloną London Institute Cargo Clauses 2009.

Pagal apdraudžiamų krovinių skaičių taip pat egzistuoja du Krovinių draudimo sutarčių tipai:

  • Vienkartinė krovinio draudimo sutartis (draudžiamas vienas konkretus krovinys draudimo sutartyje apibrėžtu maršrutu)
  • Generalinė (kitaip – ilgalaikė ar metinė draudimo sutartis) krovinių draudimo sutartis (draudžiamas visas savininko apytikslio tipo krovinių srautas apytiksliai apibrėžtoje teritorijoje)

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krovinių draudimas reikalingas dėl šių priežasčių:

  • kaip mechaniniuose įrengimuose stengiamasi sumažinti trintį, taip krovinių draudimas sumažina „trintį“ versle.
  • jei krovinys patiria žalą ne dėl įvykių, dėl kurių yra atsakingas krovinio vežėjas (kelių, oro, vandens ar geležinkelių transportu), krovinio vežėjas jo savininkui nekompensuoja nuostolių.
  • netgi jei krovinio vežėjas yra atsakingas už krovinio žalą, vežėjo atsakomybė prieš krovinio savininką pagal galiojančius norminius aktus yra ribojama nustatyta pinigine suma už krovinio kilogramą.
  • netgi jei krovinio vežėjas yra atsakingas už krovinio žalą ir vežėjo atsakomybės limito už vieną kilogramą pakanka, atsitikus žalai gali pasirodyti, kad krovinio vežėjas yra nemokus ar neapsidraudęs Vežėjo civilinės atsakomybės draudimu (kas gali gerokai apsunkinti žalos išieškojimą, nes savininkui reikės tiesiogiai bylinėtis su dažnai finansiškai silpna vežėjo bendrove, o ne Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo bendrove).
  • netgi jei krovinio vežėjas yra atsakingas už krovinio žalą, vežėjo atsakomybės limito už vieną kilogramą pakanka ir vežėjas yra apsidraudęs Vežėjo civilinės atsakomybės draudimu, atsitikus žalai gali pasirodyti, kad Vežėjo civilinės atsakomybės draudiko draudimo taisyklėse yra įrašytų paslėptų sąlygų, kurios leidžia draudikui išvengti draudimo išmokos pagal Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį mokėjimo.

Draudimo įmoka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krovinių draudimo įmoka priklauso nuo krovinio vežimo maršruto, krovinio tipo, transporto tipo, kuriuo vežamas krovinys, perkrovimų skaičiaus, besąlyginės išskaitos (franšizės) dydžio, krovinio vertės, draudimo apsaugos varianto.

Krovinių draudimo įmoka svyruoja nuo 0,07 procento (nuo krovinio vertės) Generalinėse (Ilgalaikėse) krovinių draudimo sutartyse iki 1 procento Vienkartinėse krovinių draudimo sutartyse. Tipinės Krovinių draudimo sutarties įmoka yra apie 0,24 procento nuo krovinio vertės. Pavyzdžiui, jei krovinio vertė yra 100.000,-EUR, draudimo įmoka svyruotų apie 240,-EUR esant apie 1000,-EUR besąlyginei išskaitai (ar franšizei, t. y. paties draudėjo atlyginamai nuostolio daliai) arba, jei krovinių srauto vertė yra 10.000.000,-EUR, draudimo įmoka būtų apie 10.000,-EUR (0,1 proc. draudimo tarifas).

Rinkos situacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. Krovinių draudimo bruto pasirašytos įmokos pasaulyje sudarė 12,4 milijardo USD (Seltmann-Global Marine Insurance Report duomenimis). Jos buvo surinktos šiose šalyse:

  • Japonija – 16 %
  • Vokietija – 11 %
  • Prancūzija – 8 %
  • D. Britanija (International Underwriting Association of London + LLoyds) – 7 %
  • JAV – 7 %
  • Brazilija – 6 %
  • Nyderlandai – 5 %

2007 m. Lietuvoje Krovinių draudimo paslaugą teikė keturios pagrindinės draudimo bendrovės, draudimo taisyklėse siūlančios panašią draudimo apsaugą (skliausteliuose nurodytos šių bendrovių Lietuvos krovinių draudimo rinkos dalys pagal 2007 m. surinktas bruto draudimo įmokas): UAB „PZU Lietuva“ (26 %), UAB „If draudimas“ (24 %), UAB „ERGO Lietuva“ (23 %), AB „Lietuvos draudimas“ (17 %).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]