Dovinė
Dovinė, Spernia | |
---|---|
Dovinė ties Daukšiais
| |
Ilgis | 65 km |
Baseino plotas | 588,7 km² |
Vidutinis debitas | 3,4 m³/s |
Ištakos | Dusia |
Žiotys | Šešupė |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Dovinė, Spernia |
Dovinė – upė Lazdijų, Alytaus ir Marijampolės rajonuose, vienas vandeningiausių Šešupės intakų. Prasideda mažame ežerėlyje prie Balėnų kaimo. Prateka virtinę ežerų: Babrų, Senkučio, Dusios, Simno, Žuvinto. Žemupyje kerta Amalvos pelkynus. Įteka į Šešupę ties Netičkampiu.
Dovinės aukštupys iki Dusios ežero vadinamas Duselė arba Sutrė, tarp Dusios ir Simno ežerų – Koja, Spernia, Simnyčia ir tarp Simno ir Žuvinto ežero – Bambena. Prie Dovinės yra Simno miestas.
Vaga 26–21 km ir 16–12 km ruožuose nuo žiočių reguliuota. Plotis 10–12 m, gylis 2,5-2,9 m. Srovės greitis 0,2-0.3 m/s. Vidutinis nuolydis 0,57 m/km. Vidutinis debitas žiotyse 3,24, didžiausias – 51,20 m³/s. 0,6 km nuo žiočių yra 1952 m. pastatyta 240 kW Netičkampio hidroelektrinė. Didžiausias gylis prie užtvankų. Tiršta vandens augmenija, seklios brastos.
Dovinės baseine yra Žuvinto biosferos rezervatas ir Metelių regioninis parkas.[1]
Intakai:
- Dešinieji – Amalvė-Šlavanta (26,6 km), Užupelis (3,8 km).
- Kairieji – Pelėdupis (4,1 km), Kiaulyčia (17,2 km).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas Dovinė laikomas labai archajišku, jo šaknis dov- siejama su skr. धाव् धावते = IAST: dhāv-/dhāvate („bėga, teka“), skr. धौति = IAST: dhauti („šaltinis, upelis, tėkmė“), angls. dean, sen. saks. dou („rasa“), sen. gr. Θοος („greitas“). Pavadinimas Bambena siejamas su bamba („pasipūtimas, bumbulas“). Pavadinimas Spernia, matyt, jotvingiškos kilmės iš *Sperinė ar *Sparinė (plg. prūs. sparyus „pieva, ganykla“)[2].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Rainys. Dovinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.