Pereiti prie turinio

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia

Koordinatės: 55°40′34″š. pl. 21°21′35″r. ilg. / 55.6762156°š. pl. 21.3596237°r. ilg. / 55.6762156; 21.3596237
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°40′34″š. pl. 21°21′35″r. ilg. / 55.6762156°š. pl. 21.3596237°r. ilg. / 55.6762156; 21.3596237

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė Dovilai
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1862 m.
Stilius Neogotika

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia – neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia Dovilų miestelio centre. Pastatyta 1862 m.

1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“.[1] Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi.

Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų įrengta nedidelė salė pamaldoms. Tikinčiųjų lėšomis konfesinius patarnavimus atlikdavo mokytojas. 1818 m. vykdytos teritorinės-administracinės reformos metu numatytas parapijos dydis – 5000 žmonių. Peržengus šią ribą parapija buvo dalijama į dvi savarankiškas bendruomenes, nesant tokios galimybės, skiriamas dar vienas dvasininkas.

Pirmuoju pamokslininku 1846 m. atsiųstas Klaipėdos lietuvių bažnyčios diakonas Hermann Leopold Friedrich Hann. Dovilų evangelikų parapija oficialiai pripažinta tik 1854 m. Jai priskirti 35 kaimai, anksčiau priklausę Klaipėdos ir Priekulės evangelikų liuteronų parapijoms.

1859 m. į Dovilus atkeltas kunigas Augustas Harner ėmė rūpintis bažnyčios statybos reikalais. 7000 talerių skirta iš Klaipėdos ir Priekulės parapijose surinkto kalėdinės rinkliavos mokesčio, apskrities „Patronatsmaterialen“ fondo, bendruomenė paaukojo 900 talerių, statybinė medžiaga – akmenys – surinkti iš Dovilų apylinkių. Klaipėdos apskrities architektas H. Meyer paruošė bažnyčios projektą.

1861 m. liepos 17 d. padėtas kertinis bažnyčios akmuo, per metus išmūryta bažnyčia. Statybos rangovu pakviestas mūrininkas meistras iš Klaipėdos Wossing, statybos darbams vadovavo taip pat klaipėdietis mūrininkas meistras Hallinger.

1862 m. rugsėjo 18 d. pašventintas masyvus tašyto akmens mūro su plytų intarpais pastatas. Įrengti 12 registrų vargonai, altorių puošė „Laiminančio Kristaus“ paveikslas. Sakralinius reikmenis – Bibliją, sidabrinę taurę ostijoms – padovanojo dvarininkas Baronowski iš Šernų, krikštykla – Kintų parapijos dovana. Į pamaldas parapijos žmones kvietė du varpai. Apie 1862 m. pastatyta klebonija bei naujas mokyklos pastatas.

Sovietmetis ir Nepriklausomybės atkūrimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. rudenį Raudonosios armijos artilerijos dalinys pavertė bažnyčią arklidėmis, nuniokojo interjerą – nuvertė altorių, sunaikino vargonus, šildydamiesi prie laužo kareiviai sudegino suolus, o pasitraukdami dar išdaužė ir langus.

1948 m. rugpjūčio 5 d. sovietinė valdžia įregistravo Dovilų parapiją, 1990 m. sausio 29 d. ji pakartotinai įregistruota Religijos reikalų taryboje. 1991 m. sandėliu ir malūnu paversta bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų parapijai. Nuo 1993 m. pradėti restauravimo darbai (projekto autorius Vytautas Šliogeris). 1995 m. gegužės 28 d. įvyko bažnyčios atšventinimo pamaldos.[2]

1997 m. Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[3]

Kunigo Liudviko Fetingio vadovaujama Dovilų parapija yra viena aktyviausių istorinėje Klaipėdos krašto teritorijoje. Pamaldos Dovilų bažnyčioje vyksta kas antrą sekmadienį. Parapijos kultūrinę veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje reprezentuoja kunigo suburtas Plikių ir Dovilų parapijų jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras „Berželis“. Šis kolektyvas, tęsiantis beveik prieš 90 metų Plikiuose įkurtos bendrijos ir choro „Berželis“ istorines veiklos tradicijas, 2004 m. minėjo atsikūrimo dešimtmetį.[4]

  • Zita Genienė, Janina Valančiūtė. Mūsų Dovilai. – K.: Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-21-2