Ditva
| Ditva | |
|---|---|
 Nemuno dešinysis intakas
| |
| Ilgis | 87 km |
| Baseino plotas | 176 km² |
| Vidutinis debitas | 7,64 m³/s |
| Ištakos | Eišiškės |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
Ditva (bltr. Дзітва) – upė Lietuvoje ir Baltarusijoje, Nemuno dešinysis intakas.
Ilgis 87 km, iš jų Lietuvoje 3 km, baseino plotas – 176 km², Lietuvoje 8 km². Prasideda 6 km į pietryčius nuo Eišiškių. Aukštupyje teka Baltarusijos pasieniu, įtekėjus Dumblei – Baltarusijos teritorija į pietus, žemupyje – į pietryčius. Įteka į Nemuną 16 km į pietryčius nuo Lydos.
Intakai: Akmena (Kamenka), Asava, Niaškrupa, Krupka, Lidzeja (kairieji), Dumblė, Rodūnia, Načia, Čarniauka (dešinieji).
Vaga nuo ištakos iki Krupkos žiočių reguliuota (plotis 6–12 m), žemiau – labai vingiuota, dalijasi į protakas; natūralios vagos plotis 16-30, gylis 1-2,5 m. Vidutinis debitas žiotyse 7,64 m³/s.[1]
Upėvardis neaiškios kilmės. Šaknis dit- kildinama nuo ide. *dei-, *dī- „švytėti, rodytis“ (plg. trak. Διτας, Διτα, alb. ditë „diena“ ir kt.).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Rainys. Ditva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 20 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Ресурсы поверхностных вод СССР. Описание рек и озёр и расчёты основных характеристик их режима. Т. 5. Белоруссия и Верхнее Поднепровье. Ч. 1–2. –Л., 1971.