Dytrichas Evaldas fon Grotusas
| Dytrichas Evaldas fon Grotusas vok. Dietrich Ewald Freiherr von Grotthuß | |
|---|---|
| Grotusai | |
| |
| Grotusų šeimos herbas | |
| Gimė | 1751 m. balandžio 15 d. Jelgava, Kuršo hercogystė, Latvija |
| Mirė | 1786 m. rugsėjo 29 d. (35 metai) Gedučiai, Lietuva |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Johann Gebhard von Grotthuss |
| Motina | Alexandrina Dorothea geb. von den. Brincken |
| Sutuoktinis (-ė) | Elisabeth Eleonore von Grotthuss |
| Vaikai | Teodoras Grotusas |
| Sritis | muzika |
 Vikiteka |
Dytrichas Evaldas fon Grotusas |
Dytrichas Evaldas fon Grotusas (vok. Dietrich Ewald Freiherr von Grotthuß; 1751 m. balandžio 15 d. Jelgavoje, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė – 1786 m. rugsėjo 29 d. Gedučiuose, Pakruojo r.) – Pabaltijo vokiečių kilmės pianistas ir kompozitorius. Į Lietuvą, Kuršą jis atgabeno Vokietijos vargonų ir pianinų meistro Gotfrydo Zilbermano pianiną, kurį jam perleido kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho sūnus Karlas Filipas Emanuelis Bachas. Sūnus – Teodoras Grotusas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dytrichas Evaldas fon Grotusas gimė Kuršo aristokratų Johano Gebhardo fon Grothuso ir Šarlotės Agnesos Miulenheim šeimoje.[1] Tėvų valia jis pasirinko karininko profesiją ir kurį laiką tarnavo Prūsijos kariuomenėje. Tačiau neilgai, nes buvo silpnokos sveikatos ir labiau linko į muziką. Klavesinu groti mokėsi pas kompozitorių Johaną Georgą Vithauerį (Johann Georg Witthauer). 1773 m. vedė Gedučių dvarininkaitę Elizabetą Eleonorą fon Grotus (Elisabeth Eleonore von Grotthuß). 1781 m. lankėsi Hamburge pas kompozitorių Karlą Filipą Emanuelį Bachą, susižavėjo jo Zilbermano pianinu ir jį nusipirko. Ta proga sukūrė džiaugsmingą Rondo C-Dur „Freude über den Empfang des Silbermannschen Klaviers“[2]. Parašė taip pat fugą dviem balsams e-moll, sonatą klavesinui d-moll ir kt. D. E. Grotusas buvo pažįstamas su vokiečių muziku Johanu Adomu Hileriu ir rašytoju Kristijonu Feliksu Vaise. Pastarasis 1785 m. tapo sūnaus Teodoro (1785–1822) krikštatėviu. Dytrichas Evaldas fon Grotusas mirė tesulaukęs 35 metų. Zilbermano pianinas, kuriuo jis taip džiaugėsi, neišliko.[3]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Leonidas Melnikas: K. F. E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grothusus [C. Ph. E. Bach und das BaItikum. Über die Brüder Grotthuß]. Vilnius, 1997 (lietuvių ir vokiečių k.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Johann Gebhard v. Grotthuß (Baltisches Biographisches Lexikon)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ryan Layne Whitney (Grotthuß: Freude über den Empfang) https://www.youtube.com/watch?v=K9YM6rR5KiY
- ↑ Helmut Scheunchen (Kulturportal West-Ost)