Do mažorinė gama

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

do mažorinė (C dur)
Gamos laipsniai

Paralelinė tonacija	la minorinė (a moll)
Bendravardė tonacija	do minorinė (c moll)
C, D, E, F, G, A, H, C

Do mažorinė gama (arba C dur) – susideda iš natų do, re, mi, fa, sol, la ir si. Ši gama neturi prieraktinių ženklų (nei bemolių, nei diezų). Jos paralelinė gama yra la minorinė (arba a-moll), o bendravardė gama – do minorinė (c-moll).

C dur prieraktiniai ženklai yra dažniausiai naudojami prieraktiniai ženklai. Daugumos transponuojamųjų instrumentų melodijos užrašomos C dur tonacijoje; pavyzdžiui, klarnetas B (si bemol) grodamas si bemol mažorinę gama notuojamas lyg grotų C dur. Baltieji pianino klavišai atitinka C dur gamos laipsnius. Tarp varinių pučiamųjų instrumentų populiariausias trimitas yra trimitas C tonacijoje, kontrabosinė tūba – taip pat. Kai arfa suderinta groti C dur, visi jos pedalai būna vidurinėje pozicijoje.

Manoma, kad C dur yra lengviausia tonacija, kadangi ji neturi nei bemolių, nei diezų, o pradedančiųjų fortepijono mokinių pirmieji kūriniai dažniausiai būna šioje tonacijoje; pirmoji gama ir pirmasis arpedžo būna C dur tonacijoje. Tačiau, atvirkščiai nustatytai tvarkai, lenkų kompozitorius Frederikas Šopenas laikė šią gamą sunkiausia groti lygiai ir savo mokiniams ją duodavo paskutinę. Jo nuomone, si mažorinė gama yra lengviausia gama groti pianinu, nes juodų ir baltų klavišų pozicijos labiausiai atitinka natūralias pirštų pozicijas, todėl būtent šią gamą savo mokiniams Šopenas duodavo pirmąją. Do mažorinėje gamoje nėra juodų klavišų, todėl ji neatitinka natūralių pirštų pozicijų.

Vienos oktavos do mažorinė gama.

[[:Image:|]]

[[Image:|180px|noicon]]