Didysis šilokas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Sedum maximum |
|---|
 Didysis šilokas (Sedum maximum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Didysis šilokas (Sedum maximum) – storlapinių (Crassulaceae) šeimos šilokų (Sedum) genties augalas.
Daugiametis, 20−50 cm aukščio žolinis augalas. Šaknų gumbiški sustorėjimai primena mažas bulveles, todėl kai kur augalas vadinamas kiškiabulbe, kiškio bulbele, zuikiabulve. Stiebai statūs arba prie pagrindo truputį išsilenkę, pilkai žali. Lapai stori, sultingi, plokšti, platūs, pilkai žali, matiniai priešiniai arba po 3 menturiuose, apatiniai bekočiai, viršutiniai apkabina stiebą. Stiebų viršūnėse skėtiški arba kekiški žiedynai. Žiedai žalsvai gelsvi arba šviesiai geltoni, smulkūs. Taurėlapiai 5, vainiklapiai 5. Vaisius − maži, raudoni lapavaisiai su trumpu snapeliu viršūnėje, kuriame išauga rudos, vagotos sėklos.
Žydi liepos − rugpjūčio mėn. Apyretis, bet pasitaiko visoje Lietuvoje, rytinėje jos dalyje dažnesnis. Auga sausuose miškuose, ypač pušynuose, sausuose šlaituose, kartais laukuose.
Seniau šiloko miltingos šaknys buvo valgomos. Suomiai rekomenduoja maistui sultingus jo lapus (palaikius keletą valandų šaltame vandenyje galima ruošti kaip špinatus). Medingas ir dekoratyvus augalas. Javuose auga kaip piktžolė.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 42 psl.