Didysis šilokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sedum maximum
Didysis šilokas (Sedum maximum)
Didysis šilokas (Sedum maximum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Storlapiniai
(Wikispecies-logo.svg Crassulaceae)
Gentis: Šilokas
(Wikispecies-logo.svg Sedum)
Rūšis: Didysis šilokas
(Wikispecies-logo.svg Sedum maximum)

Didysis šilokas (lot. Sedum maximum) – storlapinių (Crassulaceae) šeimos šilokų (Sedum) genties augalas.

Daugiametis, 20−50 cm aukščio žolinis augalas. Šaknų gumbiški sustorėjimai primena mažas bulveles, todėl kai kur augalas vadinamas kiškiabulbe, kiškio bulbele, zuikiabulve. Stiebai statūs arba prie pagrindo truputį išsilenkę, pilkai žali. Lapai stori, sultingi, plokšti, platūs, pilkai žali, matiniai priešiniai arba po 3 menturiuose, apatiniai bekočiai, viršutiniai apkabina stiebą. Stiebų viršūnėse skėtiški arba kekiški žiedynai. Žiedai žalsvai gelsvi arba šviesiai geltoni, smulkūs. Taurėlapiai 5, vainiklapiai 5. Vaisius − maži, raudoni lapavaisiai su trumpu snapeliu viršūnėje, kuriame išauga rudos, vagotos sėklos.

Žydi lieposrugpjūčio mėn. Apyretis, bet pasitaiko visoje Lietuvoje, rytinėje jos dalyje dažnesnis. Auga sausuose miškuose, ypač pušynuose, sausuose šlaituose, kartais laukuose.

Seniau šiloko miltingos šaknys buvo valgomos. Suomiai rekomenduoja maistui sultingus jo lapus (palaikius keletą valandų šaltame vandenyje galima ruošti kaip špinatus). Medingas ir dekoratyvus augalas. Javuose auga kaip piktžolė.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 42 psl.